Secufarm® draudimo produktai

Ekstremalėjančios meteorologinės sąlygos kelia ekonominę riziką žemės ūkio sektoriui. Apdraudę pasėlius „VEREINIGTE HAGEL“ produktu Secufarm®, Jūs užtikrinate ūkio ekonominę sėkmę nuo krušos, audros, liūties, iššalimo, stichinės sausros, ugnies, šalnos ir net ilgalaikio lietaus pasekmių.

Kruša

Kruša – tai kieti krituliai, turintys ledo gabalėlių formą, minimaliai 5 mm skersmens.

Audra

Audra – tai meteorologinių sąlygų nulemtas oro judėjimas, kai vėjo stiprumas siekia mažiausiai 8 balus pagal Boforto skalę (vėjo greitis yra mažiausiai 63 km/val.).

Liūtis

Liūtis – tai meteorologinių sąlygų nulemtas trumpas stiprus lietus, kai per 15 minučių iškrinta daugiau kaip 15 litrų kritulių į vieną kvadratinį metrą (15 mm), arba kai per 24 valandas vienam kvadratiniam metrui tenka daugiau kaip 50 litrų kritulių (50 mm).
Tai taip pat meteorologinių sąlygų nulemti krituliai, kurie iškrenta vis dar skystu pavidalu, kai oro temperatūra žemesnė nei 0° C. Patekę ant augalų šie lietaus lašai staiga sušąla, o augalai apledėja (susidaro ledo sluoksnis).
Liūtis taip pat apima meteorologinių sąlygų nulemtus kietus kritulius, iškritusius ledo kristalų (snaigių) pavidalu, atitinkančius daugiau kaip 20-ties litrų lietaus ekvivalentą vienam kvadratiniam metrui per 24 valandas.

Iššalimas

Iššalimas – tai šalčio padaryta žala, ypač besikaitaliojančio šalčio, plikšalos ir stipraus šalčio. Tai taip pat sniego ir ledo dangos, ištirpusio sniego ar kritulių vandens sankaupų, kurios susidarė dėl žemės įšalo, žala žieminių, dar nesubrandinusių augalų pasėliams (žiemkenčiams).
Šalčiu laikomas oro temperatūros atvėsimas žemiau 0 °C.

Stichinė sausra

Stichine sausra laikomas tam tikroje pasėlių auginimo teritorijoje per konkretų laikotarpį meteorologinių sąlygų iššauktas kritulių trūkumas, kuris nustatomas remiantis standartizuotu kritulių indeksu SPI 2 (pagal „Pasaulinės meteorologijos organizacijos” nuostatus).
Apdraustam pasėlių plotui galioja tik tos seniūnijos SPI 2 indeksas, kurioje yra apdrausti pasėliai. SPI 2 indekso vertes nustato ir skelbia Lietuvos meteorologijos tarnyba 10-ties dienų ritmu.
Stichinė sausra identifikuojama, kai seniūnijoje nustatyta SPI 2 vertė yra žemesnė ar lygi -1,7 reikšmei draudiko atsakomybės laikotarpio metu.
SPI 2 indekso vertes nustato ir skelbia Lietuvos meteorologijos tarnyba 10-ties dienų ritmu.

Šalna

Šalna laikomas meteorologinių sąlygų sukeltas oro temperatūros atvėsimas mažiausiai iki – 4 °C, matuojant 2-jų metrų aukštyje virš pasėlio, mažiausiai vieną dieną draudiko atsakomybės laikotarpiu.

Ugnis

Ugnies rizika laikoma ugnis, lydima liepsnos be numatomo ugnies židinio apdraustuose pasėliuose, kuri plinta savaime.

Ilgalaikis lietus

Ilgalaikiu lietumi laikomas tam tikroje pasėlių auginimo teritorijoje per konkretų laikotarpį meteorologinių sąlygų iššauktas kritulių perteklius, kuris nustatomas remiantis standartizuotu kritulių indeksu SPI 1 (pagal „Pasaulinės meteorologijos organizacijos” nuostatus). SPI 1 indeksas apskaičiuojamas vieno mėnesio laikotarpiui. SPI 1 galioja toje seniūnijoje, kurioje randasi apdrausti pasėliai.
Ilgalaikis lietus identifikuojamas, kai seniūnijoje nustatyta SPI 1 vertė viršija +2 vienetus draudiko atsakomybės laikotarpio metu.
SPI 1 indekso vertes nustato ir skelbia Lietuvos meteorologijos tarnyba 10-ties dienų ritmu.

Su lyderiu kartu – visada saugu!

Drauge

Žalas vertinate kartu su žalų ekspertu.

Greitai

Derliaus ėmimo metu – greitas žalų reguliavimas itin svarbus.

Kompetentingai

Nuolatinis žalų ekspertų mokymas ir mūsų pačių atliekami augalų bandymai – tai mūsų tapatybės dalis.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokius augalus galima apdrausti?

Skirtingais draudimo produktais, draudžiamos šios augalų grupės:
Javai – žieminiai ir vasariniai kviečiai, rugiai, miežiai, kvietrugiai, avižos, taip pat kietieji kviečiai, spelta, žieminių ir vasarinių varpinių augalų mišinys, varpiniai augalai silosui, grikiai, soros (grūdams);
Aliejiniai augalai – žieminiai ir vasariniai rapsai bei rapsukai, aliejiniai linai, garstyčios (rudosios/baltosios), taip pat aliejaus gamybai skirtos aguonos, saulėgrąžos, sojų pupelės, ridikai, bei kiti aliejiniai augalai;
Kukurūzai;
Bulvės;
Cukriniai runkeliai;
Ankštiniai augalai – žirniai, pupos, pupelės, vikiai, lęšiai, lubinai bei mišiniai;
Pluoštiniai augalai – kanapės, linai ir kt.;
Energetiniai ir pašariniai augalai;
Sėklos;
Vaisiai ir uogos (daugiau informacijos);
Daržovės (daugiau informacijos).

Kiek kainuoja pasėlių draudimas?

1 ha pasėlių draudimo įmokos dydis priklauso nuo draudžiamos augalo rūšies ir rajono, kuriame yra draudžiami pasėliai, draudžiamų rizikų bei pasirinktos pasėlių hektaro vertės.
Iš valstybės ir ES biudžeto kompensuojama iki 70 % draudimo įmokos už iššalimo ir stichinės sausros rizikas, iki 50 % už krušos, audros, liūties, šalnos bei ilgalaikio lietaus rizikas! Draudimo įmoka už ugnies riziką nekompensuojama.
Susisiekite su „VH Lietuva“ regioniniu draudimo vadovu ar draudimo konsultantu – jis pateiks Jūsų poreikius atitinkantį draudimo pasiūlymą.

Kodėl verta drausti pasėlius?
Meteorologinių reiškinių sąlygoti nuostoliai nuolat didėja.
Draudimo išmoka vidutiniškai sudaro net 160 % žemdirbio sumokėtos draudimo įmokos.
Valstybė remia pasėlių draudimą, kompensuodama iki 50 % draudimo įmokų, o iššalimo ir stichinės sausros rizikos kompensuojamos iki 70 % draudimo įmokos iš Europos Sąjungos biudžeto.
Pasėlių draudimą vykdančios draudimo bendrovės veikla skaidri ir atvira žemdirbių bendruomenei, čia atsižvelgiama į žemdirbių pageidavimus ir siūlymus.
Satelitų (dirbtinių žemės palydovų) bei bepiločių orlaivių (dronų) teikiamos informacijos panaudojimas pasėlių stebėsenai, augalų kokybės ir žalų įvertinimui – tai pažangiausia pasėlių draudimo sistema Europoje.
Pasėlių draudimas gali sudaryti palankesnes sąlygas (mažesnė palūkanų norma, žemesni mokesčiai) bei geresnes galimybes gauti kreditą, įkeitus bankams ne tik žemę, bet ir pačius pasėlius, kurie tikrąją vertę įgyja (gali būti garantu) tik būdami apdrausti.
Pasėlių draudimo bendrovė „VEREINIGTE HAGEL“ turi ilgametę specializuotos veiklos patirtį bei pasitikėjimą tiek Vokietijos, tiek ir kitų šalių žemdirbių tarpe. Tik 0,02 % visų ginčų tarp bendrovės ir žemdirbių dėl išmokų tenka spręsti teismams.
Žalų vertinimą vykdo patys apsidraudę žemdirbiai, gerai įsisavinę nuostolių įvertinimo metodikas bei regionines agrotechnines technologijas.
Sudaroma galimybė apsidraudusiems žemdirbiams patiems priimti svarbiausius sprendimus.
Kokios yra draudimo sąlygos?
Draudėjas kiekvienai draudžiamai augalų grupei turi pasirinkti fiksuotą atsėjimo nuostolių atlyginimo dydį. Šio dydžio reikšmė gali būti 15, 20 arba 25 %. Fiksuotas atsėjimo nuostolių atlyginimo dydis taikomas apskaičiuojant draudimo išmoką (šį dydį padauginant iš pažeisto ploto bei 1 ha draudimo sumos), kai žalų vertinimo ekspertai priima sprendimą pasėlį atsėti.
Javų išgulimo atveju mokama draudimo išmoka – 15 % nuo pasirinktos draudimo sumos, javams esant vegetaciniame tarpsnyje nuo žydėjimo pradžios iki vaškinės brandos pabaigos.
Rapsų, grikių ir ankštinių augalų pasėlių išgulimo rizika nėra draudžiamasis įvykis.
Stovinčio vandens padaryti nuostoliai pasėliams nėra draudžiami.
Jei draudimo ekspertai kartu su draudėju ar jo atstovu priėmė sprendimą, jog pasėlius po žiemos dėl iššalimo rizikos ar ankstyvųjų žalų pasireiškimo būtina atsėti, už šiuos pasėlius bus išmokėta draudimo išmoka bei grąžinta 20% sumokėtos draudimo įmokos, jei pasėliai buvo apdrausti nuo iššalimo (bei krušos, audros, liūties) rizikos, arba 40% draudimo įmokos, jei jie buvo apdrausti nuo iššalimo ir stichinės sausros (bei krušos, audros, liūties) rizikos.
Jei iššalimo ar liūties bei audros žalos apima ne visą žemės sklypą, o tik jo dalis, kurios kartu sudėjus neviršija 8% to žemės sklypo ploto arba 5 ha dydžio, nuostolius dengia pats žemdirbys. Jei plotas visgi viršija 5 ha, žala kompensuojama.
Pasėlių apsauga apima kiekybinius derliaus nuostolius, tačiau bulvės gali būti draudžiamos ir nuo kokybinių nuostolių. Draudžiant krakmolines bulves, apdraudžiami krakmolingumo nuostoliai, o draudžiant cukrinius runkelius, apdraudžiamas cukringumo praradimas.
Maksimali žalos išmoka sudaro 100 % nuo pasirinktos draudimo sumos, išskyrus 80 % bulvėms, sėkloms ir ugnies žalos atveju.
Apie įvykusią žalą būtina pranešti per 4 dienas; išimtys – apie iššalimo žalą reikia pranešti per 3 darbo dienas nuo akivaizdžių iššalimo požymių atsiradimo, o apie ugnį per 2 dienas! Apie gaisrą nedelsiant turi būti informuota priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.
Pasėlius apdraudę žemdirbiai tampa „VH Lietuva“ savidraudos fondo nariais.
Kaip vadinami draudimo produktai?
Secufarm® – tai produkto linijos pavadinimas (angl. santr. „Security For Farm“ – „Ūkio apsauga“). Skaičius nuo 1 iki 8 nurodo apdraustų rizikų kiekį, o raidės K,A,L,I,S,IL,Š,U – pirmosios rizikų pavadinimų (krušos, audros, liūties, iššalimo, stichinės sausros, ilgalaikio lietaus, šalnos bei ugnies) raidės.
Minimalus draudimo paketas apima krušos riziką („Secufarm® 1″), o maksimalus apima draudimą nuo krušos, audros, liūties, iššalimo, stichinės sausros, ilgalaikio lietaus, šalnos ir ugnies („Secufarm® 8 K-A-L-I-S-IL-Š-U”).
Draudimo produktas, sukurtas smulkiems (iki 50 ha) ūkiams, vadinamas „Specialiuoju draudimu”.

Regioniniai draudimo vadovai

Smulkių ūkių draudimas

Ką daryti įvykus žalai?

Informacija parsisiuntimui

„VH Lietuva” brošiūra

Klientų informacija

Smulkių ukių draudimas

Ansprechpartner suchen: