Specializuotas pasėlių savidraudos fondas „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ šiemet vykusios tarptautinės žemės ūkio parodos „Ką pasėsi… 2019“ metu dar kartą priminė žemdirbiams galimybę, kaip apsaugoti savo veiklą nuo stichinių sausrų ir ilgalaikio lietaus, bei pristatė naują pasėlių draudimo sistemą.
Pasėlių ir augalų draudimo sistemos pokyčiai – žemdirbių naudai
Nors ankstyvą pavasarį – vasaros sausrą nuspėti buvo galima tik liaudyje žinomais spėjimais, susidomėjimas pasėlių draudimu buvo didžiulis. Dalis žemdirbių vis dėlto netikėjo, jog „žaibas gali du kartus trenkti į tą pačią vietą“, todėl stichinė sausra neapsidraudusiuosius užklupo nepasiruošus. Ir dėl to šiandien belieka apgailestauti. Keturiuose šalies rajonuose šiemet buvo išbandyta nauja pasėlių draudimo sistema. Pagal ją apdraustas plotas sudaro daugiau kaip 3,5 tūkst. ha javų ir rapsų pasėlių. Laukus draudė 13 žemdirbių. Nuostoliai įvertinti visuose ūkiuose, nepaisant to, kad kai kuriuose rajonuose kritulių kiekio SPI 2 nepasiekė indekso vertės, kuomet skelbiama stichinė sausra. Nuostolingumas apdraustuose ūkiuose dėl stichinės sausros 2019 derliaus metais viršijo 400 proc. 3 nuotr. Žemdirbių saugumas – svarbiausias savidraudos fondo tikslas Rūpindamasi savidraudos fondo nariais ir atsižvelgdama į tai, kokių iššūkių kyla Lietuvos ūkiams, „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ valdyba nutarė visiems nuo stichinės sausros apsidraudusiems žemdirbiams, kurių rajonuose kritulių kiekis nesiekė indekso vertės, kompensuoti 50 proc. nustatytos žalų atlyginimo sumos. „VH Lietuva“ vadovo Algimanto Navicko teigimu, šią žinią išgirdę žemdirbiai teigė, jog tik dabar pajuto, kaip realizuojasi savidraudos idėja, ir kuo skiriasi savidraudos fondas nuo paprastos draudimo bendrovės.
Vertinimo kokybės kriterijus – tikslumas ir objektyvumas
Įvertinant žalą bei kompensuojant nuostolius atsižvelgta į žemdirbių pageidavimus. Dabar žalos nustatomos pagal išmokų lygius, priklausomai nuo žemdirbio patirtų nuostolių kiekviename lauke dėl stichinės sausros. Ekspertai nuostolius vertino „apsiginklavę“ rankiniais kombainais, svarstyklėmis bei drėgnomačiais. Žemdirbiai pripažino, kad vertinimas objektyvus ir atitinka realiai patirtus nuostolius. Dėl stichinės sausros šiemet labiausiai nukentėjo vasarinės augalų rūšys, mažiau – žieminiai augalai, labiau pažeisti javų pasėliai, mažiau – rapsų. Draudimas ir žalų vertinimas nėra skaičių mokslas. Tai – objektyvus nuostolių įvertinimas kiekviename lauke, taikant moksliniais tyrimais pagrįstas ir praktikoje taikomas metodikas.
Pasėlių savidraudos fondas – partnerystė, profesionalumas, parama
Šiemet iš 967 visoje Lietuvoje apsidraudusių žemdirbių sulaukta 715 pranešimų apie gamtos stichijų padarytas žalas. Kiekvienais metais apdraudžiama apie 15 – 18 proc. visų deklaruotų draustinų pasėlių. Specializuoto pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ saugumo idėja telkia 10 Europos valstybių žemdirbius. Jų patirtis ir inovatyvių sprendimų paieškos iš dalies padeda amortizuoti nuostolius dėl nepalankių meteorologinių reiškinių, tačiau savitarpio pagalbos fondas padeda žemės ūkio veiklą vystyti tolygiai ir saugiai. Saugumas yra svarbiausias savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ kurio savininkai ir paslaugų naudotojai yra patys žemdirbiai, tikslas.