Dėl kovos su koronavirusu (COVID-19) valstybės lygiu paskelbtas karantinas atšaukė visus viešus renginius, įskaitant ir kasmet vykstančią, žemės ūkio sektoriui svarbią parodą „Ką pasėsi…2020″, lauko dienas, seminarus, mokymus, konferencijas. Įmonės, teikiančios paslaugas ir produkciją žemės ūkio sektoriui, susiduria su nemažu iššūkiu, kaip informuoti ūkininkus apie savo produkciją ir paslaugas. „Agroeta” pakalbino tarptautinio pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung“ filialo „VH LIETUVA“ vadovą Martyną Rusteiką apie bendrovės veiklą karantino sąlygomis.
Kokią įtaką valstybės lygiu paskelbtas karantinas padarė Jūsų įmonės veiklai?
Pirmiausiai, kaip ir kiekvieną žmogų, pilietį, darbuotoją paveikė psichologiškai, privertė apmąstyti savo, darbuotojų, savidraudos fondo narių, interesantų veiklas bei darbo pobūdį. Siekdami užkirsti kelią viruso plitimo rizikai ir norėdami apsaugoti savidraudos fondo narius, interesantus, darbuotojus bei jų šeimos narius, imamės prevencinių veiksmų, todėl laikinai visus su pasėlių draudimu iškilusius klausimus tvarkome nuotoliniu būdu.
Puikiai suprantame, jog artėja intensyvus žemės dirbimo laikotarpis, todėl antras žingsnis – surasti alternatyvas, kaip galime padėti žemdirbiams, galvojantiems apie savo, savo šeimos ir net bendruomenės verslo ateitį bei norintiems apsisaugoti nuo vasarą dar užklupsiančių gamtos išdaigų. Ir trečiasis – kaip pagelbėti žemdirbiams, kurie jau pasėlius apsidraudę ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių turi probleminių laukų. Šis laikotarpis, pilnas įvairiausių iššūkių, kuriems įveikti tiesiog esame priversti ieškoti ne visada paprastų, tačiau neišvengiamai naujų kelių.
Kaip kontaktuojate su žemdirbiais? Kokius papildomus instrumentus naudojate ryšiui su ūkininkais palaikyti?
Kaip rekomenduoja Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO), nebeliko rankų paspaudimo, o tiesiog šiltas skambutis žemdirbiui. Rekomenduojame bendravimui, pagalbai ir kitoms reikmėms naudotis nuotolinį būdą užtikrinančiomis technologijomis – telefonu, elektroniniu paštu, „Facebook“, kitais internetiniais kanalais. Tikime, jog skambutis gali būti savalaikis ir tikslingas, ne tik suteikiant informaciją, tačiau ir pasiūlant savo asmeninę pagalbą ar kitas galimybes. Jeigu reikia įvertinti pažeistus laukus, tai bendravimas vyksta saugiu atstumu lauke ir vengiama tiesioginio kontakto. Turim tai priimti, kaip šių dienų normą, ir saugoti vieni kitus.
Ką šiuo metu siūlote ūkininkams? Gal esate paskelbę arba planuojate kokią specialią akciją?
Pirmiausia raginame žemdirbius nepasiduoti slogioms nuotaikoms ir galvoti apie startuojantį naują sezoną bei pasirūpinti savo pasėliais ir apsaugoti savo būsimas pajamas. Mes priversti sustoti, karantinas yra mums, o gamta nieko nelaukia – vyksta vegetaciniai procesai, gali užklupti ir gamtos negandos. Todėl lengviname visą pasėlių draudimo procesą, siūlome net 5 alternatyvas, kaip sudaryti draudimo sutartį neišėjus iš namų.
Taip pat visiems, kurie jau sudarė ar sudarys ateinančiam laikotarpiui draudimo sutartį, dovanojame ir draudimą nuo UGNIES rizikos kiekvienam laukui (nuo visų veiksnių). Apie tai jus informuos draudimo regiono vadovai bei konsultantai. Šiais metais nepamirštame ir smulkiųjų žemdirbių, paruošėme tik jiems pritaikytą draudimo paketą nuo vasaros rizikų – krušos, liūties, audros. Šis draudimo variantas pritaikytas ūkiams iki 50 hektarų. Galima apdrausti visus ūkyje auginamus augalus už vienodą kainą ir turėti draudimo apsaugą be baimės, jog įkainis pasikeis ateinančius tris metus. Jums tik reikia susisiekti su savo regiono vadovu ir draudimo polisas bus Jūsų rankose.
Kokie konkretūs produktai ir paslaugos, Jūsų nuomone, šiuo metu aktualiausi? Kaip ūkininkai galėtų juos įsigyti, pasikonsultuoti su Jūsų specialistais?
Šiuo metu aktualiausia tinkamai pasiruošti ir apsaugoti turimus ir planuojamus pasėlius nuo vasaros rizikų. Praėję metai buvo „derlingi“ įvairiomis rizikomis. Nuo krušos žalų, kurios atskiruose laukuose „nuėmė“ derlių iki 95 proc., liūties žalų atskiruose regionuose išguldžiusių didelius plotus pasėlių, audros – „nušmirgėlevusi“ cukrinius runkelius ir iki stichinės sausros, apėmusios didžiąją dalį Lietuvos teritorijos, kurios praėjusių metų draudimo rezultatas – 400 proc. nuostolingumas. Tai dar kartą įrodo, jog pasėlių apsauga nuo meteorologinių reiškinių tampa vis aktualesniu rizikų instrumentu, padedančiu apsisaugoti nuo tokių nelaimių. Tai lyg „skiepas“ – kuris sumažina žemės ūkio verslo nuostolius. Kviečiame jau esamus ir būsimus savidraudos fondo narius kreiptis į regiono draudimo vadovus, kurie suteiks Jums tinkamą informaciją bei padės rūpesčius susijusius su pasėlių apsauga nuo nepalankių meteorologinių pasirūpinti neišeinant iš namų.
Ką norėtumėte pasakyti, perduoti žemdirbiams, savo klientams, apie dabartinę situaciją, kuomet ant agroverslo, žemės ūkio pečių krenta faktiškai visas valstybės aprūpinimas maistu?
Norėtume padėkoti, kad ir sunkiausiais laikais, žemdirbiai nenuleidžia rankų. Manau situacija žemės ūkyje, kuri susiklostė pastaruosius penketą metų, kai žemdirbiai nukenčia dėl nepalankių meteorologinių reiškinių, padės suvienyti miestą ir kaimą. Atkeliaujant į Lietuvą tikrajai koronoviruso krizei, žemdirbių pažadas, jog „maisto nepritrūks, nes tam ir dirbame“, juos dar labiau įpareigoja. Manau visi puikiai suprantame, jog nuo šios pandemijos kaip ir žemdirbiams nuo nepalankių meteorologinių reiškinių apsisaugoti labai sudėtinga. Suglaudus pečius visas negandas bus lengviau ištverti, tokiu principu ir vadovaujasi tarptautinis savidraudos fondas „Vereinigte Hagelversicherung“. Saugokim vieni kitus ir būkim sveiki.