Alytiškiams žemdirbiams vėlyvos šalnos atnešė daug rūpesčių – nukentėjo ne tik sodai, uogynai, bet ir javų, rapsų pasėliai. Šalnos, pirminiais vertinimais, galėjo sunaikinti apie 80 ir daugiau proc. vaisių ir uogų derliaus. Kaip šiuo metu atrodo pasėliai Pietų Lietuvoje? Kokia padaryta žala skirtingose Dzūkijos vietovėse? „Alytaus naujienų“ žurnalistas kreipėsi į Vokietijos pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ „VH Lietuva“ filialo vadovą Martyną Rusteiką ir paprašė pakomentuoti situaciją.
– Kur padėtis atrodo grėsmingiausiai?
– Varėnos, Alytaus, Lazdijų, Šalčininkų ir kai kuriuose kituose rajonuose. Šiaurinėje šalies dalyje šalnos labiau paveikė durpynuose ar žemumose augančius pasėlius.
Apie patirtus nuostolius pranešė daugiau kaip 750 Lietuvos žemdirbių, iš jų 22 ūkininkai iš Alytaus apskrities. Iš viso Alytaus apskrityje pranešta apie žalą daugiau kaip 1 tūkst. 200 hektarų, kurių draudimo suma viršija 1 mln. 700 tūkst. eurų. Šiuo metu Lietuvoje yra pranešta apie patirtus nuostolius daugiau kaip 49 tūkst. hektarų ir nuostolių vertintojams reikės aplankyti daugiau kaip 5 tūkst. 500 apdraustų laukų.
– Kokios kultūros, jūsų žiniomis, nukentėjo labiausiai?
– Kol kas atliekame tik pirminius vertinimus. Maždaug po trijų savaičių mūsų specialistai dar kartą vyks į nukentėjusiųjų laukus ir tuomet jau bus galima tiksliau įvertinti šalnos padarinius.
Pavyzdžiui, žieminiai rapsai, kurie labiausiai ir nukentėjo, jau bus nužydėję, matysis jų ankštaros. Daugiausia pažeidimų sulaukta būtent dėl žieminio rapso pasėlių, nes šalnos tęsėsi iki trijų savaičių ir buvo per patį augalų žydėjimą. Pažeistas žieminių rapsų plotas Lietuvoje sudaro daugiau kaip 38 tūkst. hektarų. Taip pat sulaukta pranešimų dėl žieminių kviečių, žieminių miežių, cukrinių runkelių ir bulvių pažeidimų. Sodai ir uogynai nuo šalnos rizikos nėra draudžiami.
– Kokia maždaug susidarys suma už patirtus nuostolius? Ar galite pasakyti preliminarius duomenis? Kaip žemdirbiams bus atlyginta už prarastą derlių?
– Tik praėjusią savaitę pasibaigė tris savaites skirtinguose Lietuvos rajonuose besitęsiančios pavasarinės šalnos. Šalnos rizikas vertiname dviem etapais. Dabar aktyviai važiuojame per laukus ir iki birželio mėnesio pradžios baigsime atlikti pirminius vertinimus.
Pirminio vertinimo metu nustatoma pradinė informacija: išsivystymo tarpsnis, žalos požymiai bei jų (ne)tolygumo pasiskirstymas lauke ir, atskirais atvejais, pagal žemdirbio poreikį, suteikta galimybė laukus persėti.
Kitas etapas: galutinis vertinimas bus atliekamas, kai žieminiai rapsai baigs žydėti, o žieminiai javai išplaukės. Preliminariai planuojama galutinio vertinimo data yra nuo birželio 20 dienos. Galutinio vertinimo metu bus nustatyti derliaus kiekio praradimai ir pradėtos mokėti draudimo išmokos. Tik tuo metu bus galima tiksliai įvertinti nuostolius, tačiau atsakingai galiu pasakyti, kad tai kainuos ne vieną milijoną eurų.
– Kiek išpopuliarėjo draudimas dėl šalnų? Ar Lietuvos žemdirbiai, tai pat ir Dzūkijos, noriai draudžia pasėlius? Kokios pasėlių draudimo tendencijos vyrauja Europos Sąjungoje, ar mūsiškiai žemdirbiai išsiskiria atsargumu iš kitų šalių?
– Pasėlių draudimu Lietuvos žemdirbiai vis aktyviau naudojasi pastaruosius 5 metus. Ankstesniais metais daugiau buvo tyrinėjimai ir aiškinimasis ar tinkamai atlyginami patirti nuostoliai, daugelis laukė aktyvesnių savo kaimynų veiksmų ir klausėsi kokia jų patirtis saugant pasėlius.
Tačiau pastaruoju laikotarpiu, dėl vis dažniau pasitaikančių nuostolių, kurie apima didžiąją dalį Lietuvos teritorijos, pasėlių draudimas neatsiejamas nuo žemdirbių verslo. Lietuvos žemdirbiai nuolat išsako poreikį, kad reikia saugoti visus laukus, nuo visų rizikų, nes sunku nuspėti, kuri rizika vienais ar kitais metais gali pasitaikyti. Šalnos rizika per pastaruosius 5 metus pasireiškė jau tris kartus. Tad daugelis žemdirbių aktyviai saugo pasėlius dėl šalnos rizikos. Tačiau lyginant su kitų Europos šalių, tokių kaip Vokietija (75 proc.), Austrija (80 proc.), Olandija (70 proc.), mes dar ženkliai atsiliekame rinkos draustumo prasme ir draudžiame tik apie 20 proc. visų galimų apdrausti pasėlių.
– Kokius draudimus siūlote žemdirbiams? Kurie tampa vis populiaresni, pavyzdžiui, krušos, sausros ar ilgalaikio lietaus? Ką būtina žinoti ištikus nelaimei, kaip ir per kokį terminą reikia pranešti apie draudiminį įvykį?
– Kasmet apklausiame žemdirbius, kokios rizikos jų pasėliams atrodo aktualiausios, ir matome, kad jie įžvelgia vis didesnes ir plačiau apimančias rizikas, šalia tradicinių krušos, audros ir liūties rizikų, nuo kurių draudžiasi absoliuti dauguma.
Šiuo metu Lietuvoje siūlome draudimo produktus nuo krušos, liūties, audros, šalnos, iššalimo, ugnies, ilgalaikio lietaus ir stichinės sausros. Tai dažniausiai pasitaikančios rizikos, kurios pažeidžia Lietuvos žemdirbių pasėlius.
Kadangi draudžiame atskirus laukus, todėl dėl patirtų nuostolių žemdirbys gali susisiekti tiesiogiai su konsultantu, regiono vadovu ar paskambinti mums į biurą.
Kiekvienas pranešimas yra registruojamas ir paskiriama dviejų nepriklausomų nuostolių vertintojų komanda, kuri atvyksta ir įvertina patirtus nuostolius. Džiaugiamės, kad nuostolių vertinimo procesą žemdirbiai vertina aukščiausiais balais, nes nuostolius vertina taip pat besidraudžiantys žemdirbiai, kurie supranta žemės ūkio verslą.
– Kokius signalus dėl draudimo žemdirbiams siunčia klimato kaita? Ar gali daugiau prie pasėlių draudimo prisidėti valstybė?
– Europos Sąjungos žemės ūkis patiria didžiulį spaudimą. Ekstremalūs oro reiškiniai, tokie kaip sausros, šalnos, kruša ir smarkios liūtys jau kasmet sukelia milijardus eurų nuostolių, bet tai tikriausiai tik pradžia.
Tyrimas, kurį užsakė Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos Komisija nurodo išvadas, kad jei nebus imtasi drastiškų priemonių, metinė žala, susijusi su oro sąlygomis, žemės ūkyje iki 2050 m. gali išaugti iki 40 milijardų eurų.
Nustatytos pagrindinės prognozės iki 2100 metų atrodo taip: vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje gali pakilti 1,5–5,1 °C, sparčiausiai temperatūra augs šaltuoju laikotarpiu, o vasarą išaugs karštų dienų (> 30 °C) ir šiltų naktų (> 18 °C) skaičius.
Vidutinis kritulių kiekis išaugs 3,7–13,5 proc., o labiausiai kritulių padaugės žiemos sezonu (iki 27,5 proc.) dėl dažniau iškrentančio lietaus, o vasarą kritulių, kiekis keisis nedaug, tačiau jie dažniau iškris gausių ir intensyvių liūčių metu.
Maksimalus per vieną parą iškrentantis kritulių kiekis gali išaugti 17,4 proc., tuo tarpu vidutinė sniego dangos laikymosi Lietuvoje trukmė sumažės 17–56 dienomis. Vėlyvų šalnų rizika augalams didės dėl ankstesnės vegetacijos pradžios, lemiančios ankstyvesnį žydėjimą.
Matysime ankstesnės sezono pradžios ir vėlesnės pabaigos požymius su perkūnijomis ir tuo pačiu smarkesnėmis liūtimis.
Iš visų ekonomikos sektorių žemės ūkis, o tuo pačiu ir maisto saugumas, pirmasis pajaučia klimato kaitos padarinius. Turint omenyje, kad maisto poreikis pasaulyje didėja, o žemės ūkis sukuria 1/3 pasaulio BVP, sudaro 20 proc. Lietuvos eksporto ir yra pagrindinis verslas mūsų šalies regionuose, šios klimato kaitos prognozės signalizuoja, kam žemdirbiai ir visa pasėlių apsaugos sistema turi pradėti ruoštis.
