ES institucijose jau oficialiai susitarta dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) supaprastinimo. Vadinamojo Omnibus reglamento žemės ūkio dalies nuostatos, palengvinsiančios ES ūkininkų ir paramą administruojančių nacionalinių institucijų gyvenimą, įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 d.
Omnibus reglamentas yra vienas iš 2014–2020 metų laikotarpio daugiametės finansinės programos vidurio peržiūros elementų. Bus atlikta keturių BŽŪP reglamentų (tiesioginių išmokų, kaimo plėtros, bendrosios žemės ūkio produktų rinkos organizavimo ir horizontaliojo reglamento) nemažai patobulinimų.
Lietuvos žemės ūkio sektoriui pastaraisiais metais teko išties daug iššūkių dėl situacijos pieno rinkoje, liūčių sukeltų padarinių, afrikinio kiaulių maro ir kitų įvykių, todėl mūsų šaliai šiuo metu vienas svarbiausių patobulinimų yra susijęs su rizikos valdymo priemonėmis. „Efektyvaus rizikų valdymo klausimas yra labai aktualus. Manau, kad didesnis lankstumas kuriant pajamų stabilizavimo priemonę bei ūkininkų savitarpio pagalbos fondus leis kryptingiau suteikti pagalbą įvairių krizių rinkoje metu, o pats rizikos valdymo instrumentas taps patrauklesnis ūkininkams“, – pažymi žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius.
Svariausi patobulinimai – kaimo plėtros sričiai
Pagrindiniai Europos Komisijos pristatomi patobulinimai, susiję su rizikos valdymo priemonėmis, tenka būtent kaimo plėtros sričiai.
Visų pirma, valstybėms narėms suteikiama galimybė pajamų stabilizavimo priemonę taikyti konkrečiam atskiram sektoriui – šiuo atveju nukentėjusio ūkininko pajamų sumažėjimas turi 20 proc. viršyti paskutiniųjų trejų metų pajamų vidurkį. Tuo tarpu, jei pajamų stabilizavimo įrankis taikomas neišskiriant konkretaus sektoriaus, ūkininko pajamų sumažėjimas turi viršyti 30 proc.
Kitas svarbus pakeitimas yra susijęs su nuostatomis dėl savitarpio pagalbos fondų steigimo. Atsižvelgus į anksčiau Lietuvos Europos Komisijai teiktus pasiūlymus, panaikintas dabar galiojantis draudimas dėl viešojo sektoriaus indėlio pradiniam savitarpio pagalbos fondo kapitalui formuoti.
Siekiant skatinti ūkininkus naudotis draudimu nuo nepalankių klimato sąlygų, gyvūnų, augalų ligų atsiradusiems nuostoliams kompensuoti, dabar draudimui taikoma gamybos sumažėjimo riba bus 20 proc., o ne 30 proc., kaip anksčiau.
Be to, visoms rizikos valdymo priemonėms (pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimui, savitarpio pagalbos fondams ir pajamų stabilizavimo priemonei) padidintas didžiausias paramos lygis – nuo 65 iki 70 proc.
Europos Komisija taip pat siekia skatinti aktyviau naudotis finansinėmis priemonėmis. Kad jos būtų pakankamai patrauklios ir suderintos su kitais ES struktūriniais bei investicijų fondais, tam tikrais atvejais numatyti supaprastinti reikalavimai. Tai ne tik leistų padidinti viso sektoriaus konkurencingumą, bet ir ypač pasitarnautų jauniesiems ūkininkams, kuriems labai sunku gauti banko paskolas.
Administracinė našta dar mažės
Nauda ir teigiamas postūmis paprastesniam BŽŪP priemonių įgyvendinimui jaučiamas ir kituose Omnibus reglamentu pristatytuose patobulinimuose – tiesioginių išmokų, bendrosios žemės ūkio produktų rinkos organizavimo ir horizontaliojo reglamento.
Tiesioginės išmokos:
Aktyvus ūkininkas. Sumažinta administracinė našta, susijusi su „aktyvaus ūkininko“ reikalavimo taikymu, t. y. „aktyvių“ ir „neaktyvių“ ūkininkų atskyrimas tampa laisvai pasirenkamu.
Savanoriška susietoji parama. Valstybės narės galės kasmet peržiūrėti savo sprendimą dėl schemos taikymo.
Mokėjimų sumažinimas. Numatyta galimybė valstybėms narėms kasmet peržiūrėti savo sprendimus dėl tiesioginių išmokų sumažinimo taikymo. Finansinis laikotarpis jau įpusėjo, todėl toks taikymas galimas tik 2019 m.
Jaunųjų ūkininkų schema. Jauniesiems ūkininkams, pateikusiems paraiškas per penkerius metus nuo ūkio įkūrimo, išmokos bus mokamos visus penkerius metus. Iki šiol didžiausias bendras paramos teikimo laikotarpis buvo 5 metai, ir jis galėjo būti trumpesnis, nes buvo mažinamas metų skaičiumi, praėjusiu nuo įsikūrimo.
Daugiametės pievos. Suteikta daugiau lankstumo įgyvendinant daugiamečių pievų ir ganyklų išlaikymo reikalavimą.
Žalinimas. Tokių rūšių augalais kaip miskantai (miscanthus) ir geltonžiedis legėstas (silphium perfoliotum) apsodinti plotai ir medingųjų augalų pūdymui palikta žemė taip pat bus laikomi ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis.
Bendrasis žemės ūkio produktų rinkos organizavimas:
Parama vaisių ir daržovių gamintojų organizacijoms. Valstybėms narėms, kuriose šios organizacijos ypač neaktyvios, leista nacionalinėmis lėšomis papildomai jas paremti, bet ne daugiau kaip 10 proc. nuo jų parduodamos produkcijos vertės.
Konkurencijos taisyklių išimtys. Siekiant pagerinti ūkininkų padėtį žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, kai kurios gamintojų organizacijų išimtinės teisės (gamybos planavimas, gamybos sąnaudų optimizavimas, tiekimas rinkai ir derybos dėl sutarčių dėl žemės ūkio produktų tiekimo), kurios jau įtvirtintos alyvuogių aliejaus, jautienos ir lauko augalų sektoriuose, bus taikomos visiems sektoriams.
Pieno paketas. Neribotam laikui pratęstos bendrosios žemės ūkio produktų rinkos organizavimo reglamento nuostatos, kuriomis sustiprinamos sutarčių sąlygos pieno ir pieno produktų sektoriuje. Atkreiptinas dėmesys, kad šių nuostatų galiojimo pabaiga reglamente buvo numatyta 2020 m. birželio 30 d.
Horizontalusis reglamentas:
Finansinė drausmė. Taikant finansinę drausmę žemės ūkio sektoriaus krizių rezervui suformuoti, supaprastinta tiesioginių išmokų koregavimo koeficiento nustatymo procedūra.
Krizių rezervas. Nors nepadaryta jokių dabartinių taisyklių pakeitimų, Europos Komisija įsipareigojo rengdama kitą daugiametę finansinę programą peržiūrėti, kaip veikia rezervas, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai ir laiku imtis priemonių krizės rinkoje atveju.