Karčius klimato kaitos vaisius labiausiai pajautė žemdirbiai, kuriems permainingi ir nenuspėjami orai gana greitai kerta per kišenę. Visas investicijas ir lūkesčius gauti pelną sėjant rapsus, kviečius akimirksniu niekais gali paversti tegul ir trumpam užklydusi šalčio banga – antai netgi palyginti ramiais 2015 metais draudikai žemdirbiams dėl prarasto derliaus išmokėjo 1,7 mln. eurų. Mokslininkų nuomone, vieno recepto apsisaugoti nuo nuostolių nėra. Pažangių agrotechninių priemonių naudojimas gali sumažinti dėl šalčio patirtus nuostolius, tačiau ekstramaliose situacijose gelbsti tik draudimas, todėl planuojant sąnaudas, tikslinga šias išlaidas numatyti.
Praradimų neišvengia
Raseinių rajone, Nemakščiuose ūkininkaujantis Alfredas Bardauskas teigia, kad jis jau dešimtmetį draudžia pasėlius, nes beveik nebūna metų, kad negautų išmokų už apdraustus nuo derliaus netekčių pasėlius. Jis yra ir apsidraudusių žemdirbių atstovas. „Išmokos padeda kompensuoti praradimus. Pavyzdžiui, iššalus rapsams ir negavus planuotų pajamų juk reikia apyvartinių lėšų kitai sėjai“, – aiškino A.. Bardauskas. Daugiausiai žemdirbiui žalos pridaro iššalimai, o vasaromis – krušos.
Nuostoliai laukuose yra ir galvos skausmas draudikams. Pavyzdžiui, Vokietijos pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialas „VH Lietuva“ 2011 m. gavo 32 mln. litų apsidraudusių žemdirbių įmokų, o po gūdžios ir permainingos žiemos patirtų žalų atlyginimui išmokėjo 65 mln. (iš jų 56 mln. litų už iššalimą).
Bandydami sumažinti riziką draudikai kontroliuoja, ar laikosi svarbiausių agronominių taisyklių, padedančių išvengti iššalimų. Būna ir kuriozų. Antai praeitų metų rudenį kai kurių ūkininkų laukuose draudikai atsisakė drausti pasėlius, nes jų augalai neatitiko nustatytų parametrų, bet derlius neiššalo. „Išties, tuos augalus nuo iššalimo išsaugojo sniegas, – teigė „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas. – Bet mes turime irgi apsidrausti nuo netaisyklingo ūkininkavimo, juk išmokoms naudojame iš tų pačių žemdirbių surinktus pinigus, todėl turime būti užtikrinti, kad kompensuojame tik dėl gamtos stichijų patirtus nuostolius.“
Ūkininkai kontroliuojami ir užsienyje
Rugsėjo 21 d. Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) vykusioje konferencijoje savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ atstovas Andreas Meyer kalbėjo, kad Vokietijoje ūkininkų pasėliai taip pat griežtai vertinami. „Mes negalime pirkti katės maiše, – sakė A.Meyer. – Tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje plinta rapsų šaknų gumbai, jų pažeisti augalai sunkiai žiemoja, peržiemojimo žalos užprogramuotos. Taigi būtų didelė rizika drausti tokį pasėlį.“ Vokietijoje nedraudžiami kenkėjų – rapsinės spragės ir kopūstinės muselės – gausiai pažeisti laukai. Kenkėjai ir ligos sumažina augalų žiemkentiškumą.
Lenkijos draudimo įmonės „Concordia Polska“ atstovas Bernardas Mycielskis irgi pasakojo, kad draudikai taiko giežtą kontrolę. Tik skirtingai nei Lietuvoje lenkų draudikai tikrina atsitiktinai pasirinktus laukus. „Tačiau jei patyrusių nuostolių ūkių lauke randame, kad nesilaikyta nurodytų agronominių reikalavimų, išmoka nemokama, žemdirbys pats prisiima atsakomybę už rudenį pateiktų augalų atitikimą draudiko nustatytiems reikalavimams“, – sakė B.Mycielskis.
Lenkijos ūkis patiria daug nuostolių dėl permainingų žiemų. 2010 – 2016 metais dėl iššalimo išmokėta 590 mln. zlotų, kitų stichijų – apie 400 mln. (maždaug 140 mln. ir 95 mln. eurų).
Nuostoliai – klimato kaitos kaina
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto docentas Vytautas Ruzgas teigė, kad klimato šiltėjimas ir su tuo susiję kataklizmai kelia rūpesčių visame pasaulyje. „Lietuva dar palyginti laimingas plotelis, kur šiltėjimas netgi duoda naudos. Bet esame orų permainų kryžkelėje, todėl sudėtinga prognozuoti meteorologines permainas, čia maišosi jūrinis ir žemyninis klimatas“, – kalbėjo mokslininkas.
Žemdirbystės instituto duomenimis, 2010 m. žuvo 27 proc. kviečių, kai pirmos žiemos pusėje po atlydžio smogė staigus atšalimas, o po to pavasarį laukus padengė ledas. 2011 m. – žemdirbiai neteko 41 proc. derliaus dėl pavasarinio atšalimo, sniego, pelėsio, šalčio. 2014 m. – prarasta net 58,2 proc. derliaus dėl ilgai trukusios šiltos žiemos ir vėlai užklupusio šalčio.
ASU Agronomijos fakulteto dekanas, profesorius Viktoras Pranckietis mano, kad esant tokiam nenuspėjamam klimatui būtina drausti pasėlius. „Aš pats draudžiuosi automobilį, namą, sveikatą, tai man neišvengiami dalykai. Visur yra rizika, kad ir kokius patarimus gautume jos išvengti. Pigiausias būdas išvengti nuostolių – negyventi. Jei gyvename, turime galvoti ir apie kaštus“, – įsitikinęs V.Pranckietis.
V.Ruzgas irgi pripažįsta, kad vieno recepto, kaip išsaugoti derlių nėra – niekas nežino, kokie orai vyraus skirtingais metų laikais ir kaip staiga gali pasikeisti temperatūra. „Patarsi gerai, apie tave pamirš jau rytoj, o jei blogai – atsimins labai ilgai“, – šypsojosi mokslininkas.