Atėjo pavasaris. Žemdirbiams pavasaris – pats svarbiausias laikas jų versle. Žemės ūkio verslas labai priklausomas nuo gamtinių sąlygų ir todėl dažnai susiduria su didele gamtine rizika. Pastaruoju metu pasaulyje didėja tikimybė pasireikšti katastrofinei, t. y. labai didelio masto pagal reiškimosi laipsnį, gamtinei rizikai žemės ūkyje.
1 pav. Meteorologinių, hidrologinių ir klimatinių įvykių pokyčiai pasaulyje 1980-2018 m. (šaltinis: Miuncheno perdraudimo įmonės informacija)
2 pav. Meteorologinių, hidrologinių ir klimatinių įvykių skaičius pasaulyje 1980-2018 m. (šaltinis: Miuncheno perdraudimo įmonės informacija)
3 pav. Pasėlių draudimo įmokos Lietuvoje
4 pav. Pasėlių draudimo išmokos Lietuvoje (pagal rajonus)
Dėl klimato pokyčių keičiasi meteorologinės sąlygos, pasireiškia gamtinių ir klimatinių sąlygų nepastovumas, atsiranda naujos augalų ir gyvulių ligos ir pan. Tai didelį neigiamą poveikį ūkio veiklos rezultatams galinčios sukelti rizikos pavyzdžiai. Miuncheno perdraudimo įmonė pateikia informaciją apie gamtinių rizikų sukeltus įvykius, kurie padarė didžiulius nuostolius žemės ūkyje.
Kaip kovoti su tokio masto rizikomis?
ES Bendroji žemės ūkio politika ir daugelis specialiųjų priemonių skirtos kompensuoti ūkiams nuostolius ir padeda stabilizuoti žemės ūkio sektorių, tačiau tai „gula” ant visos visuomenės pečių, tame tarpe ir ūkininkų, kaip mokesčių mokėtojų. Taigi žemės ūkio verslui dėl augančios gamtinės rizikos neapibrėžtumo ir kylančių krizių, susijusių su progresuojančiu gamtos, aplinkos, produktų, technologijų vystymusi bei besikeičiančiais visuomenės poreikiais, reikia imtis daugiau rizikos valdymo priemonių ir riziką diversifikuoti.
Jeigu 2017 metus visi prisimename kaip be perstojo lietingus metus, o 2018 m. – kaip sausros nualintus, tai 2019 metai be antrus metus iš eilės alintos sausros dar atnešė ir kitokių gamtinių rizikų. Nuo ankstyvo pavasario buvo fiksuojamos ankstyvos audros žalos, kurios anksčiau buvo labai aktualios Vokietijoje. Toliau sekė pasėlių užplakimai dėl liūties. Vasara nerimo krušos, audros ir liūtys.
Klimato kaita, dėl kurios susidaro ekstremali temperatūra, potvyniai ir sausros, daro didžiulę įtaką maisto gamybai. Žmonijai iškyla uždavinys – kaip užtikrinti žemės ūkio tvarumą ir efektyvumą, kai gamtinės rizikos sukeliamų meteorologinių, klimatinių,
Mokslininkai akcentuoja, kad viena pagrindinių tokių rizikų valdymo priemonių yra draudimas. Lietuvoje pasėlių draudimą nuo meteorologinių reiškinių keliamų pavojų vykdo tarptautinio specializuoto savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung“ filialas “VH Lietuva”. Nors Lietuva ir nedidelė šalis, bet meteorologinės sąlygos Lietuvoje labai skiriasi, reljefas bei mūsų dirvožemiai yra labai įvairūs. Visa tai turi didelės įtakos pasėlių draudimo įmokai. Kadangi ši įmonė yra tarptautinės, dešimtyje Europos šalių veiklą vykdančio savidraudos fondo, dalis, ji siūlo platų spektrą paslaugų. Žemdirbiai gali rinktis nuo kurių rizikų nori apsisaugoti, nes vienos rizikos atskiruose Lietuvos regionuose ne vienodai reikšmingos, vienos labai aktualios, kitos mažiau. Tad draudimo įmokos prasideda nuo 2 eurų.
Kaip rodo statistika, draudimo įmokos pagal rajonus taip pat skiriasi.
Draudimo išmokos priklauso nuo to, kokiame išsivystymo tarpsnyje, koks reiškinys pažeidė augalus. Paskutinių 10 metų pasėlių draudimo nuostolingumas Lietuvoje sudaro 75,2 proc.
Pasėlių draudimo statistinė analizė ir mokslininkų tyrimų rezultatai Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse rodo, kad ši rizikos valdymo priemonė ir efektyviausia, leidžianti ūkininkams išlaikyti ekonominį ūkių gyvybingumą ir nepatirti nuostolių dėl gamtinių reiškinių įtakos.