Žemės ūkio sektorius išskirtinai priklausomas nuo klimatinių sąlygų, kurios Lietuvoje vis dažniau sukelia netikėtų iššūkių. Norint užtikrinti pakankamą kokybiško maisto tiekimą ir tai galintį garantuoti sektoriaus finansinį stabilumą, vis daugiau dėmesio skiriama racionalių sprendimų paieškai, kad sausra, liūtys ar vidurvasario kruša nepaliktų nuostolingo viso sezono.
Efektyvus rizikų valdymas – maisto tiekimo užtikrinimui
Pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ administracijos vadovas Martynas Rusteika, fonde dirbantis daugiau nei penkiolika metų, sutiko pasidalinti įžvalgomis, kokie žemdirbių žingsniai valdant rizikas pasiteisina ir užtikrina finansinį sektoriaus stabilumą, net ir patiriant žalas.
„Stebime pasaulines tendencijas – dirbamos žemės plotas mažėja, o žmonių skaičius auga. Pasaulyje turime beveik aštuonis milijardus gyventojų, o kiekvienais metais netenkame apie šimto tūkstančių hektarų dirbamos žemės. Jungtinių tautų statistika rodo, kad jau dabar penkiasdešimt valstybių prašo ne finansinės pagalbos, o maisto ir vandens, tai du ištekliai, kuriuos Lietuva tikrai turi ir gali plėsti šį sektorių. Žemdirbiai, naudodami naujausias technologijas gauna tikrai gerus rezultatus, turime suteikti sąlygas sėkmingai dirbti ir taip užtikrinti nenutrūkstamą kokybiško ir tvariai užsiauginto maisto tiekimą“, – atkreipia dėmesį M. Rusteika.
Savidraudos fondai – saugumui ir stabilumui
Pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ administracijos vadovas Martynas Rusteika atkreipia dėmesį, kad finansinis žemės ūkio sektoriaus saugumas ir stabilumas itin svarbus. „Pasėlių struktūros optimizavimas, naujosios technologijos gali apsaugoti žemdirbio derlių iki 50 procentų, likusią dalį apsaugoti padeda techninės ir organizacinės dalys, tokios kaip draudimas ar valstybės pagalba.
Savidraudos fondai, draudimo kompanijos eina į šį segmentą padėti ir užtikrinti saugumą“, – apie ūkininkams siūlomą galimybę išvengti netikėtų ir žlugdančių nuostolių kalba M. Rusteika ir pastebi, kad Europos Sąjungoje savidraudos fondai sėkmingai veikia jau du šimtus metų, Lietuvoje – penkiolika.
M. Rusteika džiaugiasi, kad dėl meteorologinių sąlygų, priklausomai nuo įvairių rizikų, gali būti kompensuojama iki šimto procentų patirtų nuostolių. „Kruša – vienas iš pavyzdžių, kai gali būti padengiami visi praradimai. Praėjusiais metais prieš derliaus nuėmimą vienas ūkininkas neteko daugiau nei 95 procentus planuoto derliaus – prarado sėklą, darbą, kurą, žemės dirbimą, tręšimus, purškimus ir jam skirta išmoka siekė daugiau nei 300 tūkstančių eurų“, – apie žemės ūkio sektoriuje patiriamus nuotolius ir teikiamą apsaugą nuo finansinių praradimų kalba M. Rusteika.
Kooperuojasi efektyviam rizikų valdymui
Ūkininkas Alfredas Bardauskas, apsidraudusiųjų susivienijimo pirmininkas, įsitikinęs, kad dalį galimų didelių nuostolių rizikų gali sumažinti ir kelių ūkių kooperacija. „Esame keturiese ir žinome, kad vieną ištikus bėdai, ūkis vis tiek bus prižiūrėtas susitelkus kitiems trims, tą jau esame patyrę. Mažinant galimas rizikas, taip pat labai svarbu ne tik pirkti ir parduoti, o turėti partnerius, tiek tiekimo grandinėje, tiek produkcijos supirkimo srityje“, – apie taikomas rizikos valdymo priemones kalba ūkininkas.
Anot A. Bardausko, nors išvardintos priemonės apsaugo nuo dalies netikėtų situacijų, bet to neužtenka, nes žemės ūkio sektoriuje prie galimų rizikų prisideda labai žymiai prisideda meteorologinių sąlygų sukeliami nuostoliai. „Jau penkiolika metų esame savidraudos fondo nariai – taip apsaugome savo pasėlius nuo audrų, krušų, iššalimų ir kitų rizikų atnešamų nuostolių.
Atlyginama žala apskaičiuojama tiksliai, yra moksliškai pagrįstos metodikos, skaičiavimai. Patyrus žalą, pats ūkininkas su dviem ekspertais apskaičiuoja ir įvertina patirtus nuostolius. Dėl krušos derlių gali prarasti per 5 minutes – atvažiuoji su kombainu į lauką ir kruša tavo akyse nukulia visą derlių, niekas nuo to neapsaugotas“, – apie netikėtus praradimus kalba ūkininkas.
Tiksli informacija apie dirvožemį – racionaliems sprendimams ir kokybiškam derliui
„Agrokoncerno grupės“ Inovacijų ir tyrimų centro „AgroITC“ vadovė Eglė Petraitienė atkreipia dėmesį, kad nuo galimų nuostolių ūkininkus gali apsaugoti ir žinios apie naudojamo dirvožemio sudėtį, teisingas auginamų kultūrų pasirinkimas.
„Dirvožemis – neatsinaujinantis resursas, jame vyksta sudėtingi fizikiniai, cheminiai ir mikrobiologiniai procesai. Mes atliekame inovatyvius tyrimus – skanuojame lauką, gauname įvairiaspalvį žemėlapį, kurį suskirstome zonomis, iš kurių imame dirvos mėginius tyrimams laboratorijoje.
Pagal standartizuotas metodikas atlikę tyrimus ūkininkui galime daug pasakyti apie dirvožemio sudėtį, tipą, rūgštumą, kokie mikroelementų kiekiai, kas leidžia pasirinkti geriausią derlių turimomis sąlygomis galinčias užauginti kultūras ir daug tvariau gauti kokybišką derlių“, – apie tai, kaip technologinės inovacijos, tyrimai ir duomenų analizė priimant sprendimus, prisideda prie žemės ūkio patiriamų rizikų mažinimo, kalba E. Petraitienė.
E. Petraitienė pasakoja, kad iš tyrimų centro gautą informaciją ūkininkas perkelia į savo techniką ir gali tiksliai tręšti dirvožemį, išvengdamas pertęšimo. Pasak pašnekovės, neapskaičiuodami reikiamo trąšų kiekio ir pertręšdami ūkininkai gali gauti žymiai mažesnį ar visai prarasti derlių, pertekliniai mikroelementai kenkia ne tik augalui, bet ir dirvožemiui, taip pat ir mums – nes augaluose kaupiasi cheminiai elementai, kurių perteklius kenksmingas ir žmogui.
