Šiais metais ūkininkams kentėjus stiprias sausras ir krušas, o draudikams išmokėjus rekordines sumas, tiek draudikai, tiek ūkininkai teigia – pasėlių draudimas populiarėja.
Šios vasaros gamtos reiškiniai, kai derlių nuėmė ne kombainai, o šalna ir kruša, pakeitė Lietuvos žemdirbių elgesį. Pasėlius 2024-iems metams dar galima apdrausti iki lapkričio 15 dienos, bet jau dabar matosi nauja tendencija, kad pasėlių draudimą žemdirbiai planuoja nebe kaip papildomas, o kaip standartines išlaidas – kaip trąšas ar sėklas. Kitas pokytis – žemdirbiai renkasi drausti daugiau augalų rūšių nuo įvairesnių rizikų.
Lietuvoje siautusi stichija šalies žemdirbiams pridarė per 10 mln. eurų nuostolių. Tokius galutinius rezultatus pateikė 2,5 tūkst. žemdirbių vienijantis pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“.
Klimato kaita pasiekė Lietuvos laukus – matome, kad žalą daro reiškiniai, kurie nebūdingi mūsų klimato juostai. Prognozės taip pat nedžiugina. „Naujovių“ tik daugės.
Rugpjūčio pradžioje Lietuvoje siautusi audra ir kruša Lietuvos žemdirbiams lėmė per 10 mln. eurų nuostolių, skaičiuoja Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialas „VH Lietuva“.
Draudikai skelbia, kad kruša Lietuvos ūkiui pridarė rekordinių nuostolių – daugiau kaip 10 milijonų eurų, o audros nuniokoti pasėlių plotai siekia 28 000 hektarų. Arba tris kartus didesnį plotą nei apima Šiaulių miestas. Bet dar stipriau nei Lietuvai ta pati kruša prieš porą savaičių smogė Latvijai. Ten nuostoliai pusantro karto didesni.
Video: https://lnk.lt/zinios/210433\