Pasėlių draudimo procedūra

Rizikų paketai

Augalai draudžiami rizikų paketais. Minimalus draudimo paketas apimą krušos riziką, o maksimalus – krušos, audros, liūties, iššalimo, stichinės sausros, šalnos, ugnies ir ilgalaikio lietaus rizikas.

Augalų grupės

Žemdirbys renkasi, nuo kurių nepalankių meteorologinių reiškinių nori apsaugoti pasėlius. Apsaugai galima pasirinkti vieną ar kelias draustinų augalų grupes, pvz. vien javus ar vien cukrinius runkelius. Tačiau reikia apdrausti visas draudžiamos augalų grupės augalų rūšis ir visus pasėlius. Pavyzdžiui, jei draudžiama javų augalų grupė, tai būtina apdrausti visus turimus žieminių ir vasarinių kviečių, miežių, kvietrugių ir visus kitus šiai augalų grupei priklausančius augalų rūšių pasėlių plotus.

Rapsai su javais

Aliejiniai augalai, atsižvelgiant į draudimo rizikų pasiskirstymą Lietuvoje, draudžiami tik kartu su javais. Skirtingos augalų grupės gali būti draudžiamos skirtingais draudimo rizikų paketais, pvz. aliejiniai augalai draudimo rizikų paketu nuo krušos, audros, liūties ir iššalimo, o javai draudimo rizikų paketu nuo krušos, audros ir liūties.

Monitoringas

Draudžiant pasėlius nuo iššalimo rizikos, atliekama jų apžiūra, t. y. „monitoringas“, kad įsitikinti, jog pasėliai turi galimybę peržiemoti.

Kokybiniai derliaus nuostoliai

Pasėlių apsauga apima kiekybinius derliaus nuostolius, tačiau bulvės gali būti draudžiamos ir nuo kokybinių nuostolių. Draudžiant krakmolines bulves, apdraudžiami krakmolingumo nuostoliai, o draudžiant cukrinius runkelius, apdraudžiamas cukringumo praradimas.

Mano VH

Apdraustų sklypų duomenis draudėjai (apsidraudę žemdirbiai) arba draudimo konsultantai suveda į savitarną „Mano VH“. Esant galimybei, draudėjas turi pateikti savo draudžiamų sklypų koordinates skaitmeninėje laikmenoje.

Kada galiu apdrausti pasėlius?

Rudenį žemdirbiai gali apdrausti savo žieminių ir vasarinių augalų pasėlius. Draudimo periodas tęsiasi nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 15 d. (imtinai). Pavasarį draudimas prasideda kovo 1 d., baigiasi gegužės 31 d. (imtinai).
Apdrausti pasėlius nuo stichinės sausros, galima iki gegužės 1 d.

Kada gausiu sąskaitą už pasėlių draudimą?

Radus žemdirbio poreikius atitinkantį draudimo sprendimą, užpildoma draudimo paraiška. Ją pasirašęs žemdirbys įsipareigoja sumokėti paraiškoje nurodytą pradinę draudimo įmoką (visą arba 20 %), pervesdamas pinigus į vieną iš paraiškoje nurodytų bendrovės banko sąskaitų. Laiku negavusi pinigų, bendrovė gali atmesti paraišką.
Gavusi draudimo įmoką, bendrovė išsiunčia draudimo liudijimą (polisą), patvirtinantį, jog įsigalioja draudimo apsauga paraiškoje nurodytų žemės ūkio augalų rūšių pasėlių plotams.
Apsidraudę žemdirbiai galutines sąskaitas gauna liepos mėn., kurias turi apmokėti per 7 dienas.

Ar praeities žalos lemia draudimo įmokos dydį?

Žemdirbiams, kurie ankstesniais metais draudė savo pasėlius ir patyrė nuostolius (gavo draudimo išmokas), draudimas pažeistoms augalų grupėms gali brangti. Praeitais metais neturėjusiai žalų augalų grupei, atvirkščiai – taikoma nuolaida.

Kas yra fiksuotas atsėjimo nuostolių atlyginimo dydis?

Draudėjas kiekvienai draudžiamai augalų grupei pasirenka fiksuotą atsėjimo nuostolių atlyginimo dydį. Šio dydžio reikšmė gali būti 15, 20 arba 25 %. Fiksuotas atsėjimo nuostolių atlyginimo dydis taikomas, kai žalų vertinimo ekspertai kartu su draudėju priima sprendimą atsėti sklypą ar jo dalį dėl iššalimo, krušos, audros, liūties ar šalnos padarytų nuostolių. Sklypai, kuriuos buvo nuspręsta atsėti, netenka tolesnės draudimo apsaugos. Jei šie sklypai bus atsėti augalais, kurie pagal draudimo sutartį yra apdrausti, naujai pasėtų augalų sklypai privalo būti apdrausti.

Apsidraudusiųjų susirinkimas

Pasėlius apdraudę žemdirbiai tampa „VH Lietuva“ savidraudos fondo nariais. Kiekvienais metais gruodžio mėnesį nariai kviečiami į visuotinį susirinkimą, kur sprendžiama apie tolimesnę savidraudos fondo veiklą, klausoma pranešimų aktualiomis žemės ūkio temomis.

Draudimo įmokų kompensavimas

Draudimo įmokos yra dalinai kompensuojamos: krušos, audros, liūties, pavasarinės šalnos ir ilgalaikio lietaus rizikos kompensuojamos iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, o iššalimo ir stichinės sausros rizikos iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos lėšų. Ugnies rizika yra nekompensuojama.

Susisiekite su mumis!

Norėdami gauti visą informaciją apie draudimą, žemdirbiai gali kreiptis į „VH Lietuva“ regioninius draudimo vadovus, draudimo konsultantus, biurą Kaune arba pateikti el. užklausą.
Apsisprendus drausti pasėlius, reikės nurodyti kokias augalų grupes ir jų rūšis nuo kokių rizikų norite apdrausti, nurodyti koks augalų plotas, bei pasirinkti augalų draudimo vertę. Pagal pateiktus duomenis gausite draudimo pasiūlymą.