Skip to main content

Labiausiai žemdirbiai vertina galimybes pasirinkti – draustis nuo 1 iki 8 rizikų

Vokietijos pasėlių savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“ (VH), veikiantis 10-tyje šalių ir turintis filialą „VH Lietuva“, švenčia 200 metų veiklos jubiliejų. Apie ilgametę daugiau kaip 110 tūkst. vienijamų apsidraudusių žemdirbių patirtį ir šio sezono aktualijas kalbamės su „VH Lietuva“ filialo vadovu Martynu Rusteika. 

Prasidėjo intensyvus orų permainų laikotarpis, kai karštį keičia liūtys ir kruša. Kaip šiuo metu atrodo pasėliai, per kuriuos praslinko audringi krituliai? Kaip atrodo pasėliai skirtingose Lietuvos vietovėse? 

Turime nemažą kiekį žemdirbių pranešimų dėl vasaros rizikų: 97 pranešimus dėl krušos – pažeista daugiau kaip 3 000 ha, 178 pranešimus dėl liūties – pažeistas plotas apie 6 000 ha. Meteorologiniai reiškiniai pasiskirstė visoje Lietuvoje po skirtingus regionus, kasdien sulaukiame vis naujų pranešimų. Pavyzdžiui, prieš porą dienų teko reguliuoti svogūnams padarytus nuostolius, o vakar vėl praėjo kruša ir pažeidė tuos pačius svogūnų laukus. 

Mes stebime pažeistą plotą, žiūrime augalų išsivystymo tarpsnį, kol kas dar anksti galvoti apie derliaus nuėmimą, fokusuojamės į stebėseną, nes nuostoliai dar gali didėti. Tikėtina, kad tai nebus paskutinės patirtos žalos tuose pačiuose laukuose. 

Tuo pačiu jau baigiame reguliuoti šalnų padarytas žalas – šį pavasarį sulaukėme 236 pranešimų, pažeistas daugiau kaip 10 tūkst. hektarų plotas, daugiausiai vidurio ir Šiaurės Vakarų Lietuvoje. Nuostoliai – labai skirtingi. Kur durpingas dirvožemis, ten pažeidimai didesni. Bendrai žvelgiant, augalai turėjo geras sąlygas šalnos sukeltą stresą išgyventi: lietus ir saulė yra du pagrindiniai medikamentai, kad augalai atsigautų. Rapsas regeneravo ir atrodo puikiai. Minimalus stresas augalams netgi išėjo į naudą, šalna suveikė kaip augimo reguliatorius. Todėl didelių nuostolių dėl šalnos šiemet nėra. 

Stebėjome keletą laukų dėl sniego padarytos žalos. Sniegas be šalčio nieko blogo augalams negali padaryti: jei sniego krituliai pasiskirsto tolygiai – jie duoda puikų startą augalams pavasario pradžiai. 

Kokios pasėlių draudimo tendencijos vyrauja Europoje ir kaip jos koreliuoja su Lietuvos rinka? 

Europoje situacija – grėsminga. Bendravome su „Vereinigte Hagel“ kolegomis iš 10-ties Europos šalių ir jie pasakojo savo situaciją. Nyderlanduose ir Belgijoje pasėlius anksti užklupo kruša, pridarė didelių nuostolių įvairių kultūrų augalams, ypač stipriai pažeidė vaismedžius, šiuo metu jau paskaičiuota daugiau kaip 20 mln. eurų išmokų. Kolegos šiuo metu neturi nepažeistų laukų. 

Vokietijos pasėlių laukuose taip pat užfiksuoti dideli nuostoliai, ypač pietinėse žemėse, šalnos pažeidė didžiulius vynuogynų plotus. Vokietijoje šiemet pasėliuose jau užfiksuota apie 500 mln. eurų nuostolių, iš jų  „Vereinigte Hagel“ išmokės žemdirbiams apie 100 mln. eurų draudimo išmokų. Ne visi nukentėję vynuogių augintojai buvo apsidraudę.

 Italijos šiaurinėje dalyje esančiuose pasėliuose taip pat intensyviai registruojami nuostoliai, gaunami pastovūs pranešimai dėl krušos. 

Gegužės gale Lenkijos vakarinėje ir šiaurinėje dalyje oro temperatūra nukrito iki -8 laipsnių, šalnos pažeidė žydinčius rapsų laukus, todėl kolegos intensyviai vertina patirtus nuostolius – gerai, kad iki Lietuvos šalnos neatėjo, o atstumas buvo apie 150 kilometrų nuo pietinės Lietuvos sienos.

 Lietuva šiais metais išsisuko nuo labai didelių peržiemojimo nuostolių, nes išvengėme iššalimo nuostolių, kurie buvo tankiai fiksuoti Latvijos regione, 50 km iki Lietuvos sienos. Šalnos pažeidė visus šiaurinės Europos šalių pasėlius, laimei, – smarkiai nepaveikė Lietuvos laukų. 

Tad kol kas Lietuvos ūkininkai tikrai gali būti ramūs. Ir potencialus derlius šiandien atrodo tikrai neblogas. Aišku, derlių reikia skaičiuoti, kai jis jau bus žemdirbių aruoduose. Iki to dar daug laiko ir vasaros laikotarpis tik startuoja. 

Vienokių ar kitokių nuostolių žemdirbiai patiria kiekvieną dieną. Operatyviai reaguojame, stengiamės, kad ir žemdirbiai liktų ramūs, ir patys kartu išlaikytume „šaltą“ protą. Nes pranešimų dėl nuostolių sulaukiame tikrai daug ir kiekvieną dieną iš skirtingų Lietuvos regionų. 

Kiek išpopuliarėjo draudimas nuo krušos? 

Kruša Lietuvos laukus aplanko vis dažniau ir intensyviau, todėl ir draudimas nuo krušos tampa tikrai aktualus ir populiarus tarp žemdirbių. Anksčiau į krušą žiūrėjome kaip į lokalią riziką, dabar ji jau tapo sistemine rizika. Praėjusiais metais kruša prasidėjo Trakų rajone ir tęsėsi keliomis kryptimis iki pat Baltijos jūros Latvijoje. Pažeistas plotas viršijo 55 tūkst. hektarų ir per tą dieną Latvijos ir Lietuvos žemdirbiams išmokėta daugiau nei 25 milijonai eurų. 

Šiais metais gegužės gale jau turėjome 87 pranešimus dėl krušos, o dar apie pusantro mėnesio iki rapso kūlios, javų nuėmimo, tad manau, kad pranešimų skaičius didės. Patys žemdirbiai aktyviai saugosi nuo krušos rizikos, nes kruša taip „kerta“, kad nuima derlių už juos – net nereikia su kombainu į lauką važiuoti. Ir „Vereinigte Hagel“ pavadinimas vokiškai reiškia „krušos draudimas“. Krušos rizika visame Europos kontinente yra aktualiausia ir populiariausia tarp besidraudžiančių žemdirbių. 

Kokius draudimus šiuo metu siūlote ūkininkams? Kaip patys ūkininkai žvelgia į pasėlių draudimą? Kiek jis tampa vis populiaresnis? 

Pasėlius apdraudusių žemdirbių skaičius Lietuvoje šiemet išaugo apie 20 procentų. Svarbu, kad vis aktyviau jungiasi mažesni ūkiai, valdantys 10 ha ir daugiau ploto. Turime specialų draudimą smulkiems ūkiams ir žemdirbiai juo vis aktyviau naudojasi, įsitraukia, nes pradžioje gal ūkininkavimas smulkiesiems atrodo kaip pomėgis, bet kai keletą metų iš eilės susiduria su nuostoliais, požiūris į pasėlių draudimą keičiasi. 

Klimato kaitos pasekmės skatina žemdirbius pačius labiau domėtis savo pasėlių apsauga. Labiausiai jie vertina galimybes pasirinkti, sako: mes tikrai negalvojome, kad draudimo paslauga yra tokia lanksti, kad galėsime pasirinkti nuo 1 iki 8 draudžiamų rizikų – krušos, liūties, audros, iššalimo, šalnos, ugnies, sausros, ilgalaikio lietaus ir įvairių šių rizikų papildomų požymių! 

Šaltinis: https://agrobite.lt/ukis/augalininkyste/vh-lietuva-labiausiai-zemdirbiai-vertina-galimybes-pasirinkti-draustis-nuo-1-iki-8-riziku