Nepaisant visą pasaulį apėmusios koronaviruso problemos į Lietuvą atėjo pavasaris. Jau laikas pasižiūrėti kokia buvo žiema, kaip žiemojo pasėliai, juos tręšti ir planuoti derlių. Kokios prielaidos buvo šių metų žieminių derliui? Pasak O. Auškalnienės, 2019 metų ruduo buvo labai palankus žieminių sėjai – vyravo šilti orai ir monitoringas parodė, kad žieminiai augalai – javai ir rapsai – žiemoti ėjo gerai išsivystę ir pasiruošę iškęsti šalčius.
Visgi žiema buvo kaip reta šilta – augalų vegetacija beveik nebuvo nutrūkusi, atrodytų, turėjo peržiemoti visi augalai. Deja, taip neįvyko. Iki šiol gaunami pranešimai apie neperžiemojusius pasėlius. Daugiausia tai – žieminiai kvietrugiai. Kokios pastebėtos tendencijos? Augalų išnykimą galėjo lemti dvi priežastys:
1. Augalai buvo per anksti pasėti, per daug išsivystę (perėję į stiebo augimo tarpsnį, BBCH 31), todėl jautresni net ir nedideliam šalčiui;
2. Aktyviai vegetuojančius augalus pakando ne toks didelis šaltis (iki -10 C).
Pagal tai, kokios buvo rudeninio vystymosi ir žiemojimo sąlygos, realesnis atrodė pirmas scenarijus. Visgi, apžiūrėjus pasėlius, paaiškėjo, kad tokių pernelyg išsivysčiusių beveik nėra. Ūkininkai ir bendrovės žieminius kvietrugius sėjo pirmoje rugsėjo pusėje: nuo 3 iki 10 dienos, tai yra optimaliu, rekomenduojamu laiku. Manyta, kad galbūt sėkla buvo kalta dėl pasėlių neperžiemojimo. Panagrinėjus informaciją paaiškėjo, kad sėjai buvo naudota įvairių veislių sėkla – kaip pirkta, taip ir savo ūkiuose užauginta.
Dauguma atvejų tokie, kad augalai iš rudens buvo vešlūs, gerai išsikrūmiję, o artėjant pavasariui, jie žuvo. Pagal meteorologinius duomenis, įvairiose Lietuvos vietose oro temperatūra buvo nukritusi iki 8-10 laipsnių šalčio. Turint galvoje, kad vegetacija vyko, sniego nebuvo, augalai naudojo maisto medžiagas, jie tiesiog jautriai sureagavo į tokius temperatūrų svyravimus.
Kita vertus, nepalankus buvo ir temperatūrų svyravimas. Juk pamename, kad sušilo labai anksti – saulė kovo pradžioje mus jau džiugino, o naktimis oro temperatūra nukrisdavo iki 10 laipsnių šalčio. Pastebėta, kad dažniausiai žieminių kvietrugių augalai nukentėjo smėlio dirvose, su aiškiai mažesniu organinės medžiagos kiekiu, o taip pat, atvirkščiai, durpinėse dirvose. Tokiose dirvose temperatūra dažniau nukrenta labiau, nei mineralinėse dirvose. Kvietrugiai sėjami į prastesnes dirvas, jie mažiau reiklūs, nei žieminiai kviečiai. Nepalankios ir pavasario sąlygos. Daugumoje rajonų lietaus nebuvo nuo pat sušilimo pradžios. Tokiomis sąlygomis pažeisti augalai neturi galimybių regeneruotis ir gali žūti.
Kas gi laukia? Šalnos dar nesibaigia. Žinoma, augalai, ypač javų, kurie išleido šakneles, įsikabino. Jiems tokios šalnos nebaisios. Kita vertus, teko matyti ir tokių pasėlių, kurie dėl kol kas neaiškių priežasčių skursta ir šaknelių neleidžia. Tokiems, jei nepalis, išgyvenimo galimybės labai sumažėja.
Taigi, žemdirbys turi visada būti pasiruošęs iššūkiams. Nes jei ne šalčiai, tai sausra mažina derlių, jei ne jie, tai liūtys išguldančios pasėlius. Tikimės, kad šie kataklizmai pasėlius aplenks šiais metais, o jei ne – tai savidraudos fondo „VH Lietuva“ žalų ekspertai, pasak filialo vadovo pavaduotojos T. Rickevičienės, „pasiruošę ateiti į pagalbą net ir karantino metu“.
Pasak jos, „VH Lietuva“ savidraudos fondo vadovybė supranta, kad epidemijos akivaizdoje reikia elgtis atsakingai, todėl rūpinasi savo fondo narių, ekspertų bei darbuotojų saugumu: aprūpino juos saugos priemonėmis, išleido veiklos rekomendacijas karantino laikotarpiui“. Belieka palinkėti visiems sveikatos ir sąmoningumo šiuo visai Lietuvai sunkiu metu.
Dr. Ona AUŠKALNIENĖ, LAMMC Žemdirbystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, pasėlių žalų ekspertė-revizorė
Toma RICKEVIČIENĖ, „VH Lietuva“ savidraudos fondo vadovo pavaduotoja