Žemės ūkio sektorius pastaruoju metu kaip niekada dažnai patiria didelius nuostolius dėl permainingų, ekstremalių oro sąlygų. Prieš trejetą metų ūkininkų laukus nuniokojo šalčiai, pernai vasarą – liūtys. Žemdirbiai, kurie pasėlius nuo minėtų gamtos stichijų buvo apsidraudę, patyrė menkesnius nuostolius arba jų visai išvengė. Kokius orus dovanos artėjanti vasara – nežinia. Todėl visi, kurie nori išvengti galimų žalų vasarinių pasėlių laukuose dėl krušos, audros, liūties ar stichinės sausros, iki birželio 1 dienos gali teikti prašymus tapti „VH Lietuva“ savidraudos fondo nariais.
rita/draudimas – Ūkininkė Gintarė Butkienė žiemkenčių laukus buvo apdraudusi rudenį. Saugojęs nuo žalos žiemą, tas pats draudimas žiemkenčius saugos ir nuo vasaros rizikų. Siekdama maksimalios apsaugos, padedama konsultanto Sigučio Jundulo, ūkininkė nuo vasaros rizikų suskubo apdrausti ir pavasarį sėtus žirnius bei javus.
Rinktis siūlo iš 5 paketų
Žemės ūkio naudmenas Lietuvoje draudžia vienintelė Vokietijos specializuota pasėlių draudimo įmonė „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ ir jos savidraudos fondas „VH Lietuva“. Žemdirbys, norėdamas apsaugoti pasėlius nuo meteorologinių rizikų, gali pasirinkti vieną iš penkių „VH Lietuva“ siūlomų savidraudos paketų: apsaugos nuo krušos; apsaugos nuo krušos, audros, liūties; apsaugos nuo krušos, audros, liūties, iššalimo; apsaugos nuo krušos, audros, liūties, stichinės sausros; apsaugos nuo krušos, audros, liūties, iššalimo, stichinės sausros paketus.
Ką ir nuo ko drausti
Siekiant apsisaugoti nuo minėtų rizikų, besidraudžiantis asmuo gali pasirinkti vieną ar kelias draustinų augalų grupes, pvz., vien javus ar vien cukrinius runkelius. Tačiau drausdamas javus asmuo turi apdrausti ir visas draudžiamos javų augalų grupės, kuriai priskiriami grikiai, avižos, žieminiai ir vasariniai kviečiai, miežiai, kvietrugiai ir rugiai, augalų rūšis ir visus jais apsodintus laukus. Svarbu paminėti, kad vien aliejinių augalų, kuriems priskiriami žieminiai ir vasariniai rapsai, žieminiai ir vasariniai rapsukai, linai, garstyčios, drausti negalima. Jie gali būti draudžiami tik kartu su javais. Tačiau skirtingos augalų grupės gali būti draudžiamos nuo skirtingų rizikų. Pavyzdžiui, aliejiniai augalai nuo krušos, audros, liūties ir iššalimo, o javai tik nuo krušos, audros ir liūties. Nuo iššalimo rizikų rudenį besidraudžiantys ūkininkai apsidraudžia ir nuo vasaros rizikų, tačiau rudenį nesidraudusieji gali rinktis draudimo paketus nuo vasarą pasėlius galinčių sunaikinti stichijų. Draudžiantis nuo vasaros rizikų tai reikėtų padaryti iki birželio 1 dienos.
Pusę įmokos sumos kompensuoja
Įmokos už pasėlių savidraudą dydis priklauso nuo augalo rūšies, laukų dydžio ir vietovės, draudžiamų rizikų bei pasirinktos pasėlių hektaro vertės. Pasirašius draudimo paraišką, pradinę, 20 proc. siekiančią įmoką, besidraudžiantysis turi sumokėti per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo datos. Likusią 80 proc. sumos dalį galima sumokėti vėliau – vasarį už žiemkenčius, liepą – už vasarojų. Svarbu paminėti, kad net 50 proc. pasėlių draudimo įmokos sumos kompensuoja valstybės ir ES biudžetas.
Draudžia, nes mažėja rizika nukentėti
Marijampolės regione „VH Lietuva“ pasėlių draudimo paslaugomis naudojasi nemažai ūkininkų. Viena ištikimiausių ir ilgiausiai su įmone bendradarbiaujančių klienčių – Kalvarijos savivaldybėje ūkininkaujanti Rūta Grigaliūnienė. Moteris sako, pasėlius draudžianti jau daugiau nei 10 metų.
– Per visą savo pasėlių draudimo istoriją katastrofiškai didelių nuostolių nepatyriau, tačiau augalai nekartą iššalo, nukentėjo nuo lietaus, krušos. Nors iš gamtos nuniokotų augalų uždirbti nepavyko, draudimas kompensavo visas sudėtas investicijas. Kai kas sako, kad drausti pasėlių neverta, nes jei jiems nieko nenutinka, draudimo įmoka nueina šuniui ant uodegos. Tačiau toks pasakymas juokingas. Čia lygiai tas pats, kai einame pas daktarą, susimokame už vizitą, o jis pasako, kad esame sveiki. Juk daktarui mokame ne tam, kad jis pasakytų, kad sergame. Lygiai tas pats ir su draudimu – draudžiamės ne tam, kad augalai nukentėtų, o tam, kad sumažintume riziką patirti didelius nuostolius, – pasėlių draudimo privalumus vardijo ūkininkė Rūta Grigaliūnienė.
Padeda įgyvendinti įsipareigojimus
Mokolų kaime augalininkystę plėtojanti UAB „Lifrania“ „VH Lietuva“ teikiamomis paslaugomis taip pat naudojasi jau ne pirmus metus. Įmonės vadovas Vidas Vadopalas sako, kad žemės ūkis yra verslas, o kiekviena įmonė, vystydama verslą, rizikuoja patirti nuostolius. Siekdama jų išvengti, įmonė renkasi pasėlių draudimą.
– Rizikos žemės ūkyje – labai aiškios ir neišvengiamos. Oro sąlygos žmogui nepavaldžios, gali labiausiai norėti, geriausiai dirbti, jei užeis šalnos ar liūtys – gali likti be nieko. Kaip ir dauguma ūkininkų, esame įsipareigoję kreditoriams, kuriems pasiaiškinti, kad negalime sumokėti įmokų, nes pasėlius nusiaubė lietus ar šalnos, negalime. Todėl ir draudžiame pasėlius, kad pačiu pesimistiškiausiu atveju galėtume bent su kreditoriais atsiskaityti. Apie pelną čia nekalbu, bet juk tai nėra verslas ir iš to pelno nepadarysi. Juk draudiesi ne tam, kad uždirbtum, o tam, kad išliktum, nebankrutuotum, – samprotavo V. Vadopalas.
Drausti paskatino skaudi pamoka
Meškučiuose ūkininkaujanti Gintarė Butkienė, turėjusi skaudžią patirtį 2015 m. žiemą, kai šalnos sunaikino beveik visus žieminius rapsus ir dalį javų, rizikuoti derliumi nebesiryžta ir nuo tada pasėlius draudžia ne tik nuo iššalimo, bet ir vasaros audrų, krušų, liūčių.
– Tėtis, iš kurio perėmiau ūkį, pasėlius drausdavo nuolat. Darbams besiklostant sklandžiai, draudimo kuriam laikui buvo atsisakyta, tačiau žiemai parodžius nasrus teko prie jo sugrįžti. Pastarąją žiemą kai kuriems žiemkenčiams nušalus, pavasarį juos atsėti buvo lengviau – draudimas padengė visas sėjos išlaidas. Labai svarbu, kad išmokos nereikėjo laukti ilgai – nepraėjo nė mėnuo nuo žalos vertinimo ir į sąskaitą jau įkrito pinigai. Siekiant išvengti nuostolių, kokius ūkininkai pernai patyrė dėl vasarinių liūčių, šiemet drausiu ir vasarinius pasėlius nuo vasaros rizikų – liūties, audros, krušos , – kalbėjo ūkininkė.
Vardindama pasėlių draudimo privalumus G. Butkienė sakė, kad apsidraudusi pasėlius ji ėmė atidžiau stebėti ir pasėlių būklę. Anot jos, kol laukai nebuvo apdrausti, po kiekvieno lietaus nelėkdavo žiūrėti kiek ir ar pakenkė jis augalams.
– Dabar, kai laukai apdrausti, norisi pasižiūrėti ar augalams nieko nenutiko, nes jei nutiktų, yra galimybė gauti iš draudimo pinigus už patirtą žalą. Džiugu, kad ūkininko įtarimus dėl galimai patirtų nuostolių labai greitai įvertina žalų vertintojai. Norisi pagirti ir draudimo konsultantą Sigutį Jundulą, kuris pataria, paaiškina, atsako į visus su pasėlių draudimo paslaugomis susijusius klausimus, – patirtimi dalijosi ūkininkė.
Ūkininkai, norintys apsidrausti pasėlius nuo vasaros rizikų ir tapti „VH Lietuva“ savidraudos fondo nariais, iki birželio 1 dienos turėtų kreiptis į Pietų Lietuvos draudimo vadovę Liudą Vilkienę (tel. 8 656 45637), draudimo konsultantą Sigutį Jundulą (tel. 8 610 07613) arba į Kaune esantį savidraudos fondą „VH Lietuva“, tel. (8 37) 397743.
Rita LIŽAITYTĖ