Pernai išgyvenę sausrą, ūkininkai jau rudenį suskubo drausti žieminius pasėlius. Pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ draudimo specialistai skaičiavo plotus ir sumas, kurios pernai buvo išmokėtos ūkininkams.
Tokių žemdirbių nuostolių, kokius šiemet mačiau Lietuvoje, dar nebuvau regėjęs, – sako 40 metų žemės ūkio rizikų valdymo srityje dirbantis dr. Rainer Langner, tarptautinio pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“, turinčio filialą „VH Lietuva“, valdybos pirmininkas, kurį prieš 16 metų tuometė žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė pasikvietė į Lietuvą prašydama sukurti tvarią pasėlių draudimo sistemą.
Kviečiame paklausyti LRT radijo informacinės laidos „10-12“ Klimato kaitos rubrikos, kurioje kalbama apie tai, kaip klimato kaita ir įvairūs ekstremalūs reiškiniai keičia Lietuvos ūkininkų elgseną.
Šiais metais ūkininkams kentėjus stiprias sausras ir krušas, o draudikams išmokėjus rekordines sumas, tiek draudikai, tiek ūkininkai teigia – pasėlių draudimas populiarėja.
Šios vasaros gamtos reiškiniai, kai derlių nuėmė ne kombainai, o šalna ir kruša, pakeitė Lietuvos žemdirbių elgesį. Pasėlius 2024-iems metams dar galima apdrausti iki lapkričio 15 dienos, bet jau dabar matosi nauja tendencija, kad pasėlių draudimą žemdirbiai planuoja nebe kaip papildomas, o kaip standartines išlaidas – kaip trąšas ar sėklas. Kitas pokytis – žemdirbiai renkasi drausti daugiau augalų rūšių nuo įvairesnių rizikų.
Lietuvoje siautusi stichija šalies žemdirbiams pridarė per 10 mln. eurų nuostolių. Tokius galutinius rezultatus pateikė 2,5 tūkst. žemdirbių vienijantis pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“.