Liepos mėnesio liūtys ir vėjas išguldė nemažai pasėlių. Kol draudimo įmonės skaičiuoja dešimtimis tūkstančių hektarų matuojamą žalą, žemdirbiai įspėja – tikrieji nuostoliai gali būti dvigubai didesni.
Pastarųjų savaičių ekstremalūs orų reiškiniai palietė itin didelę šalies teritoriją. Nuo liepos 5 dienos pasėlių draudimo įmonė „VH Lietuva“ gavo daugiau nei 850 pranešimų dėl audros, liūčių, krušos ir su jomis susijusių pasėlių pažeidimų. Specialistams reikia apžiūrėti daugiau nei 5 tūkst. laukų.
„Žalų registravimas ir vertinimas vis dar tęsiasi, todėl tai nėra galutiniai skaičiai. Kasdien sulaukiame naujų pranešimų, todėl pažeistų plotų ir registruotų žalų mastas auga“, – sako „VH Lietuva“ filialo vadovas Martynas Rusteika.
Pasak jo, šiuo metu pažeista daugiau nei 50 tūkst. ha pasėlių, o didžiausią dalį sudaro javai – apie 45 tūkst. hektarų. Gamta nepagailėjo ir kitų kultūrų: fiksuojama apie 3,5 tūkst. ha pažeistų rapsų ir daugiau nei 1,5 tūkst. ha ankštinių augalų, taip pat nukentėjo kukurūzai, bulvės, cukriniai runkeliai, sėkliniai pasėliai ir daržovės. „Tai vienas didžiausių vienu metu registruotų pažeistų pasėlių plotų šį vegetacijos sezoną“, – pastebi M. Rusteika.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) tarybos narys Dainius Arlauskas pabrėžia, kad draudimo įmonės atstovai kalba apie tuos plotus, kuriuos jie yra apdraudę. „Mano nuomone, jie nešneka apie visą Lietuvą, kurioje išgulusių pasėlių daugiau. Manau, kad bendras plotas gali būti 100 tūkst. ar 150 tūkst. hektarų“, – svarsto D. Arlauskas.
Anykščių rajone, kuriame jis ūkininkauja, pasėlius draudžia tik keletas žmonių, tad oficiali statistika gali neatitikti realios šalies padėties. Nors žemdirbio krašte situacija kol kas geresnė nei Lietuvos centre, pavieniai išgulimai matomi ir čia.
„VH Lietuva“ duomenimis, daugiausia pranešimų sulaukiama dėl javų išgulimo, ypač žieminių kviečių ir vasarinių miežių. LGAA tarybos narys pabrėžia, kad javai, priešingai nei rapsai, yra jautresni gausiam vėjui ir intensyviam lietui: „Rapsų kotai yra gana stambūs, jie labiau atlaiko vėją ir gausų kritulių kiekį per trumpą laiką, tad priglunda prie žemės, bet ne taip stipriai. Kai javai pradeda kristi, jie sugula į vieną šoną per visą lauką.“
D. Arlauskas taip pat pabrėžia, kad pupos ir grikiai dar tik formuoja sėklas, jų stiebai yra pakankamai tvirti, tad šie augalai įprastai atsilaiko.
Šiemet „VH Lietuva“ pranešimus gavo iš 43 Lietuvos savivaldybių. Didžiausias pažeidimų skaičius fiksuojamas Šiaulių apskrityje, Kauno, Marijampolės ir Panevėžio regionuose. Kruša taip pat smogė Joniškio, Šakių, Kėdainių ir Vilkaviškio rajonams. Pasak M. Rusteikos, kruša didelę žalą padarė žieminiams rapsams, pažeidimai nustatyti ir ankštinių augalų, kukurūzų, bulvių, cukrinių runkelių bei daržovių pasėliuose.
Specialistai pastebi, kad tai jau penkti metai iš eilės pasireiškia pagrindinės meteorologinės rizikos, nuo kurių galima apdrausti pasėlius. Per visą vegetacijos sezoną registruotos iššalimo, šalnų, užplakimo, liūčių, audrų, krušos, stichinės sausros ir užsitęsusio lietingo laikotarpio padarytos žalos. „Klimato svyravimai tampa nebe išimtimi, o nauja žemės ūkio realybe“, – sako M. Rusteika.
Išgulę pasėliai reiškia ne tik prarastą derlių, bet ir augančias sąnaudas. D. Arlauskas atkreipia dėmesį, kad atgalinio kelio gulinčiam pasėliui nebėra, o kiekvieną dieną jo kokybė tik prastėja.
Anot jo, resursai ir sąnaudos tampa vis didesnės, sugulusių javų nukuliama mažiau, o grūdus džiovinti šiemet teks daug. „Tai dar vieni metai ant išgyvenimo ribos“, – konstatuoja LGAA tarybos narys.
Pateikti galutinį vertinimą šiuo metu yra anksti, nes lietus ar audros gali padidinti derliaus nuostolius, pabloginti grūdų kokybę ar apsunkinti derliaus nuėmimą.
„Galutinis ekonominis poveikis bus įvertintas užbaigus žalų vertinimą ir nuėmus derlių. Šiandien svarbiausia užduotis – kuo greičiau įvertinti žalą ir padėti ūkininkams išmokant draudimo išmokas, kurios leistų sumažinti galutinius nuostolius“, – teigia M. Rusteika.
Autorius: Miglė Vervečkaitė