Žemdirbiai teigia nuolat jaučiantys klimato kaitos padarinius. Stichiniai reiškiniai kartojasi kas kelias savaites, apima įvairius regionus ir pridaro vis daugiau nuostolių. Draudimo bendrovės skaičiuoja, kad pažeista dešimtys tūkstančių hektarų pasėlių.
Liepos pradžioje krušos nusiaubtas svogūnų laukas atrodo atsigavęs. Tačiau daržovės prastos kokybės. Dalis jau supuvo, likusių svogūnų galvos labai mažos. Gero derliaus iš šio lauko pasak ūkininko nebesitikima.
„Šiuo momentu jie stipriai atsilieka nuo kaip turėjo būti. Bet atsigauna, tikėkimės gal užaugs kažkas iš jų“, – salė ūkininkas Vincentas Lataitis.
Smarkiai nukentėjo ir kiti pasėliai. Per 1,5 tūkst. hektarų valdantis ūkininkas sako liūtys išguldė apie 250 hektarų vasarinių miežių, rapsų ir kviečių.
„Šiemet buvo ir išgulimų, turėjome vasarinių miežių. Užvakar kruša palietė rapsus taip pat, irgi bus nuostolių, kiekvienais metais kažkokios stichijos atsiranda. Kas blogiausiai, kūlimas visas nusitempia, nes yra sudėtinga, laikas eina“, – pasakojo ūkininkas Saulius Butkus.
Šalyje šiuo metu pažeistų pasėlių plotas siekia apie 50 tūkst. hektarų. Daugiausia nuostolių – Šiaulių, Kauno, Marijampolės, Panevėžio apskrityse. Šiemet registruotos iššalimo ir šalnų sukeltos žalos, už kurias jau išmokėta per 1 mln. eurų. Dabar fiksuojami vasaros stichijų padariniai.
„Yra liūties, audros pasekmės ir taip pat krušos padariniai, kurie iš vienos pusės atrodo, sakydavom, lokalūs, tačiau jau dabar pastebime iš 20 savivaldybių gavome pranešimus apie krušos padarinius. O kalbant apie javų išgulimus, tai skaičiavome dar patys, jeigu yra 51 kaimiškoji savivaldybė, tai mes gavome pranešimus iš 43-ų“, – sakė „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.
Lietuvos ūkininkų laukus apžiūrintys užsienio ekspertai sako kitos Europos šalys taip pat kenčia nuo klimato kaitos. Vienur – rekordinės karščio bangos, kitur liūtys.
„Vidurio Europoje – Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Beniliukse kyla problemų dėl sausros ir karščio bangų. Tai turi didelę įtaką javų našumui. Kai nuvyksti į Prancūziją, Italiją, Ispaniją – visur matai žemdirbių problemas. Turime ne kovoti prieš klimato kaitą, o prisitaikyti“, – aiškino savidraudos fondo Baltijos šalių koordinatorius Januszas Pavelas. Kiek tiksliai gamtos stichijos pridarė žalos paaiškės rudenį, kai derlius bus aruoduose. Pasak draudimo kompanijų, dar gali būti ir didesnių nuostolių. Iki metų pabaigos gali tekti Lietuvos ūkiams išmokėti apie 6 mln. eurų išmokų.
