Per dvi savaites nuo liepos 12 dienos pasėlių savidraudos fondas užfiksavo trečdalį visų šių metų pranešimų apie žalas ir išmokės beveik pusę visų šių metų draudimo išmokų. Tai lėmė nuo liepos 12 dienos Lietuvoje kasdien ūžusios audros, škvalas, kruša, lokalios liūtys, o pastarosiomis dienomis prisidėjo ir gaisrų pasėliams sukeltos žalos, rašoma pranešime spaudai.
Nuo liepos 12 dienos pasėlių savidraudos fondas užregistravo 575 pranešimus apie patirtas pasėlių žalas: 261 atvejis užfiksuotas javų laukuose, 247 – rapsų, 60 – ankštinių augalų laukuose. Pažeistas plotas apima 26 tūkst. hektarų, jo draudimo suma siekia 34 mln. eurų. Per dvi liepos savaites apskaičiuota ir bus išmokėta virš 3,2 mln. eurų draudimo išmokų – tai yra beveik pusė visų 2021 metų pasėlių draudimo išmokų.
„Šiais metais pažeistos visos draudžiamos augalų grupės: javai, aliejiniai ir ankštiniai augalai, bulvės, daržovės, kukurūzai, pluoštiniai augalai, kurių draudimo suma siekia 88 mln. eurų. Pažeistas plotas apima 74 tūkstančius hektarų. Nuo metų pradžios iki liepos 28 dienos skaičiuojame virš 7 mln. eurų draudimo išmokų ir jau matome, kad šie metai bus ne mažiau nuostolingi, nei pernai, kai išmokėjome 8,5 mln. eurų draudimo išmokų, nors iki liepos 12 dienos atrodė atvirkščiai“, – situaciją vertina apsidraudusius ūkininkus vienijančio pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ administracijos vadovas Martynas Rusteika.
Iš viso nuo 2021 metų sausio 1 dienos pasėlių savidraudos fondas užregistravo 1661 pranešimą apie pasėliams sukeltą žalą: 942 – javų, 546 – rapsų, 134 pranešimai – ankštinių augalų laukuose. „Rapsai jau nukulti ir matome, kad šiais metais už rapsus išmokėta daugiau žalų kompensacijų. Džiugu, kad turime mažiau javų išgulimo, dėl to ūkininkai patyrė mažiau nuostolių javuose. Pernai, atvirkščiai, už javų laukuose patirtas žalas buvo išmokėta dvigubai daugiau draudimo išmokų negu šiemet“, – komentuoja M. Rusteika.
Šie metai išsiskiria didesniais ir dažnesniais meteorologiniais ekstremumais: gausiai snieguota žiema, pavasarinės liūtys, daugiau kaip mėnesį trunkantis aukštų temperatūrų laikotarpis, nebūdingas Lietuvos geografinei platumai. „Pasėliams padarytos žalos dydis priklauso ne vien nuo meteorologinio reiškinio, bet ir nuo to tarpsnio, kuriame yra augalai. Skaudžiausiai ūkininkus paliečia žalos, kai augalai jau subrendę, tada net ir nedidelė kruša padaro didžiulę žalą. Dėl to nuo liepos 12 dienos ir užfiksuoti dideli nuostoliai, nes dauguma augalų jau baigia sunokti“, – sako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vyresnioji mokslo darbuotoja Ona Auškalnienė.
Pasak jos, ilgai sekęs aukštų temperatūrų laikotarpis sutrikdė augalus, sutrumpino augalų vegetacijos periodą ir dėl to Lietuvoje javų, rapsų derlius šiemet imamas anksčiau nei Vokietijoje, nors paprastai Vokietijoje derlius nuimamas 2 savaitėmis anksčiau nei Lietuvoje.
„Gal šiuos metus prisiminsime tuo, kad nereikės laukti nė rugpjūčio – visą derlių nuimsime anksčiau“, – komentuoja O. Auškalnienė.
Mokslininkė priduria, kad sutrumpėjęs augalų vegetacijos periodas šiemet lems ir mažesnį derlių.
„Pavyzdžiui, rapsams šiemet buvo puikios žiemojimo sąlygos, rapsų pasėliai išaugo vešlūs, pavasaris kėlė didelius lūkesčius – ūkininkai tikėjosi prikulti net po 5 tonas iš hektaro. Vis tik liepos viduryje tie lūkesčiai stipriai sumažėjo – ilgalaikė aukšta temperatūra sukėlė stresą augalams. Dar kas įvyko – padžiuvus augalams, pirmiausia dalį jų išlaužė stiprūs lietūs su vėju, po to dar kruša nukūlė augalus dalyje laukų. Dėl to didelių derlių nematysime“, – situaciją apžvelgia O. Auškalnienė.
Pasak pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ ekspertų, kita žalų banga gali kilti atėjus metui rinkti bulvių ir daržovių derlių. Daržovių draudimo apsauga pasėlių savidraudos fondo nariams šiemet pradėta teikti pirmus metus.
