Šiemet pasėlių savidraudos fondas Lietuvos ūkininkams išmokėjo beveik 15 mln. eurų pasėlių žalų kompensacijų.
Tai – 56 proc. daugiau nei pernai, kai apsidraudusiems ūkininkams fondas kompensavo 9,4 mln. eurų nuostolių. Tokį draudimo išmokų augimą pagrinde lėmė siautėjusi gamta, vien liepos 12 dieną iškritęs gausus kritulių kiekis sukėlė pusę visų nuostolių – daugiau kaip 10 mln. eurų, rašoma pranešime. Nepaisant išaugusio nuostolingumo Lietuvoje, daugiau kaip 110 tūkst. ūkininkų vienijantis tarptautinis pasėlių savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“ (VH) suvaldė žemdirbius užklupusias rizikas ir pasiekė subalansuotų metinių rezultatų bei turi gerų prognozių 2023 metams, rodo šio fondo metiniai duomenys.
Didžiausia problema tapo kruša
„Šiemetiniai gamtos ekstremumai – ne atsitiktiniai. Pastarųjų 3 metų klimato kaitos analizė jau rodo tendenciją, kaip viskas keičiasi ir žemdirbystė tampa vis labiau rizikinga verslo sritis. Besidraudžiančių žemdirbių įmokų ir išmokų balansas – sunkiai prognozuojamas. Lietuvoje šiemet jau „pačiupinėjome“ visų rūšių rizikas. Pagal nuostolingumą kruša iššoko į pirmą vietą – to nėra buvę“, – 2022 metus apžvelgia pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialo vadovas Martynas Rusteika.
Draudimo išmokų šuolį, palyginus su pernai, iš dalies lėmė ir sparčiai augančios apdraustų laukų apimtys. „VH Lietuva“ narių apdraustų pasėlių plotas per metus išaugo net 15 proc. – nuo 418 iki 480 tūkst. hektarų. Tai sudaro beveik trečdalį draustino Lietuvos pasėlių ploto. Draudimo suma, kurią ūkininkai skyrė pasėlių apsaugai, išaugo nuo 469 iki 700 mln. eurų, arba 49 procentais.
„Šiais derliaus metais gavome daugiau kaip 3,4 tūkst. pranešimų apie patirtą žalą ir turėjome apžiūrėti daugiau kaip 18 tūkst. pažeistų laukų, – dar nesame sulaukę tokio didelio žalų pranešimų skaičiaus ir jis kasmet auga. Tai ir sukėlė pasėlių draudimo proveržį Lietuvoje: patirta žala geriausiai įrodo pasėlių draudimo reikalingumą. Į savidraudos fondą susivieniję ūkininkai per 15 metų įsitikino, kad fondas suvaldo rizikas ir atsiradęs žemdirbių pasitikėjimas lemia tolesnį pasėlių draudimo augimą. Žemdirbiai liudija, kad meteorologiniai reiškiniai nukrypsta į vis didesnius kraštutinumus bei tampa itin lokalūs, tai sumažina derliaus saugumą, dėl to šiemet ūkininkai rinkosi žymiai platesnio spektro draudimo krepšelius“, – pastebi M. Rusteika.
Šiemet „pačiupinėjome“ visų rūšių rizikas
Didžioji dalis ūkininkų šiemet rinkosi kompleksinį draudimą nuo krušos, audros ir liūties. Pastebimai ūgtelėjo ir papildomos draudimo apsaugos nuo ugnies, iššalimo, pavasarinių šalnų, ilgalaikio lietaus ir stichinės sausros. Visi šie draudiminiai įvykiai šiemet užfiksuoti Lietuvos pasėlių laukuose.
Didžiausias proveržis šiemet įvyko draudžiant daržovių pasėlius – pernai startavus daržovių draudimui, šiemet apdraustų daržovių plotas išaugo daugiau kaip 3 kartus: nuo 219 iki 721 hektaro. Dar papildomai apdrausta tūkstantis hektarų bulvių. Šiemet taip pat apdrausta trečdaliu daugiau kukurūzų laukų, 30 proc. daugiau pluoštinių augalų plotų, 21 proc. daugiau aliejinių augalų. Per metus sumažėjo tik apdrausti runkelių ir sėklų plotai.
„Absoliuti šių metų naujovė Lietuvoje – pradėti drausti uogynai ir sodai. Pirmaisiais metais vaisių ir uogų augintojai apdraudė 140 hektarų plotą ir draudimo naudą pajautė iškart, užklupus krušos žaloms. Šiemet jau aiškiai nyko mitas, kad pasėlių draudimas skirtas tik dideliems ūkiams – fondo sukurtais draudimo produktais ūkiams iki 50 ha pasinaudojo dar trečdaliu daugiau smulkiųjų ūkininkų“, – metų ypatumus apžvelgia M. Rusteika.
Bendras žalingumas – 60 proc., Latvijoje – net 110 proc.
Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ jungia ir Latvijos žemdirbius, – kaimyninėje šalyje 2022-aisiais pažeista 45,2 tūkst. hektarų pasėlių plotų, išmokėta 6,9 mln. eurų draudimo išmokų, žalingumas pasiekė net 110 procentų.
Lietuvos žemdirbių apklausos rodo, kad draudžiant pasėlius jiems svarbiausia yra patikimas žalų reguliavimas, todėl „VH Lietuva“ šiemet pasitelkė keliasdešimt naujų dronų, padedančių maksimaliai tiksliai išmatuoti pažeistus plotus, o kritiniais laikotarpiais į pagalbą Lietuvos žalų vertintojams skubėjo aukščiausios kvalifikacijos Vokietijos pasėlių žalų ekspertai.
„VH Lietuva“ apima 97 proc. Lietuvos pasėlių draudimo rinkos. Vokietijos savidraudos fondas dirba jau 198 metus, turi 10 filialų ir daugiau kaip 110 tūkst. narių 10-yje Europos Sąjungos šalių – Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Kroatijoje ir Italijoje.
„Šie metai Europoje buvo pilni kontrastų – Vokietijos ir Beniliukso šalių žemdirbius kankino sausra, tuo tarpu Baltijos šalių ūkininkai kentėjo nuo per didelio kritulių kiekio. Baigiantis metams visame savidraudos fonde fiksuojame 60 proc. metinį nuostolingumą, kuris leidžia mums sustiprinti rezervinius atidėjimus. Tai yra geras ženklas, kad ekonomiškai neužtikrintu metu, ypač klimato kaitos fone, į 2023 metus žengsime ekonomiškai stiprūs“, – sako tarptautinio savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ valdybos primininkas iš Vokietijos dr. Rainer Langner.
M. Rusteika atkreipia dėmesį į naujausias mokslininkų išvadas, kad optimizuota pasėlių struktūra ir naujos auginimo technologijos padeda sutaupyti, bet visa kita lemia gamta.
„Mokslas įrodė, kad tokios priemonės, kaip pasėlių draudimas ir melioracijos sistemų diegimas labiausiai saugo žemdirbius nuo gamtos kataklizmų. Be to, geopolitinė situacija irgi skatina investuoti į draudimą. Pasėlius draudžiantys žemdirbiai žino, kad kitais metais tikrai turės už ką sėti, nepaisant aplinkybių“, – apibendrina pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas.
